Skip to main content

Našlys kasdien nešė gėles mirusiai žmonai į jų ypatingą vietą parke. Tačiau vieną kartą atėjęs senukas pamatė tai, kas jį akimirksniu pravirkdė

Laimingi yra tie žmonės, kurie randa savo tikrą gyvenimo meilę ir nugyvena su ja ilgą ir gražų gyvenimą.

Tačiau vienas dalykas yra neišvengiamas…. Anksčiau ar vėliau vienas iš mylimųjų iškeliauja anapilin, o kitam lieka tik su tuo susigyventi. 

Reklama

Bud Caldwell ir jo mylimoji Betty santuokoje praleido net 56 nuostabius metus, tačiau 2013-aisiais vyrui teko išgyventi milžinišką netektį. Sulaukusi 80-ies mirė jo mylima žmona. 

Žmonos atminimui Bud pastatė suoliuką parke prie ežero, kur jie mėgo leisti laiką kartu. Bud kiekvieną dieną eina į tą pačią vietą prie suoliuko ne tik pabendrauti mintimis su Betty, tačiau ir palikti jai po gėlę.

Reklama

Betty mėgstamiausia daina buvo “Kasdien po ramunę” (angl. Daisy a Day), kurios pora klausėsi bent kelis kartus per savaitę, ištisus dešimtmečius.

Betty mėgstamiausios gėlės taip pat buvo ramunės, todėl Bud nepraleisdavo progos nustebinti savo mylimąją mėgstamiausia puokšte.

Tą jis daro net ir šiandien – prie Betty atminimui skirto suoliuko Bud atvyksta kiekvieną dieną.

Reklama

Tačiau tikrai ne visada paprasta tai padaryti. Šalies šiaurėje gyvenantis senolis savo tradicinio pasivaikščiojimo į parką neatsisako net ir gūdžią žiemą, kai sniego yra iki kelių. Miestelis, kuriame gyvena Bud, turi labai mažai gyventojų, o parke apskritai apsilanko tik vienetai.

Natūralu, kad žiemą yra valomi tik pagrindiniai keliai ir šaligatviai, o parko takeliai, kuriais niekas nevaikšto, yra užmiršti. Niekas, išskyrus Bud. Vieną dieną miestelio darbuotojai pastebėjo, kad prie parko stovi automobilis, kuriame sėdi garbaus amžiaus vyras.

Reklama

Vyrai matydavo suoliuką su paliktomis gėlėmis ant jo, todėl labai greitai suprato, kokiu tikslu čia atvyko senolis…

Kitą rytą jie skyrė savo asmeninį laiką ir nuvalė parko takelius tam, kad Bud galėtų lengviau pasiekti savo ypatingą vietą.

Reklama

Nereikia nei sakyti, kad toks geranoriškas darbuotojų poelgis sugraudino Bud. Absoliučiai niekam šiame miestelyje nereikėjo nuvalytų takų parke, tad jis suprato, ką geri žmonės padarė dėl jo. Nuo tos dienos darbuotojai kasdien prižiūri, kad Bud kelias pas žmoną nebūtų užpustytas.

Nors tai buvo labai paprastas ir mažai kuo ypatingas nepažįstamųjų poelgis, jis reiškė labai daug savo žmoną mylinčiam senoliui. Kokia graži meilės ir gerumo istorija!

Reklama