6-metė Morey Belanger yra tipinis, linksmas ir padykęs vaikas, tačiau ją nuo visų kitų bendraamžių skiria didelė praraja. Mergaitė gimė visiškai kurčia. Visą gyvenimą užaugusi su savo neįgalumu mergaitė nejuto didelės atskirties, tačiau kai atėjo laikas eiti į paruošiamąją mokyklą, tėvų mintis apėmė siaubas.
Jiems reikėjo priimti sunkų sprendimą – ar leisti savo dukrą į paprastą mokyklą, ar į specializuotą kurčnebyliams. Bėda buvo ta, kad mergaitei naudingiau būtų mokytis paprastoje mokykloje vien tam, kad ji įgytų neįkainojamų gyvenimo tarp girdinčiųjų įgūdžių. Specializuota mokykla taip pat buvo labai toli nuo jų gyvenamosios vietos, tad šeima patirtų labai daug problemų.
Tačiau tuo pat metu buvo didelė rizika mergaitei patirti daug patyčių, nepritapimo, kas tik sužlugdytų visą jos progresą. Tėvai Shannon ir Matt galiausiai priėmė rizikingą sprendimą ir savo mergaitę išleido į paprastą, vietinę mokyklą.
Pora su didžiuliu nerimu laukė to, kaip jų dukrai pasiseks pritapti provincialioje mokyklėlėje, tačiau to, kas nutiko, jie tikrai nesitikėjo. Shannon netrukus sužinojo, kad jos dukra buvo tikra žvaigždė visoje mokykloje.
Niekada su kurčnebyliais nesusidūrę vaikai buvo labai susidomėję nauja bendramoksle, o labiausiai vaikus sužavėjo gebėjimas komunikuoti ženklų kalba. Tėvai buvo taip pat priblokšti mokytojų parodytos asmeninės iniciatyvos dėl savarankiško ženklų kalbos mokymosi.
Vos per porą mėnesių mokytojai savanoriškai išmoko ženklų kalbos pagrindus, tačiau geriausia buvo tai, kad bent trečdalis mokyklos auklėtinių jau taip pat išmoko bendrauti su Morey jai suprantamais ženklais. Visi tiesiog užsidegė noru bendrauti su naujoke!
Nors ateityje mokslams Morey tikrai privalės turėti specialią pedagogų pagalbą, dabar buvo svarbiausia tai, kad ji pritapo ir buvo priimta išskėstomis rankomis. Buvo laikai, kai būti kitokiam buvo labai sunku ir skaudu. Patyčios ir atstūmimas egzistuoja iki šiol, tačiau šių vaikų pavyzdys rodo, kad įmanoma viską pakeisti.
