Skip to main content

Vyras nusipirko antikvarinę komodą, tačiau radęs slaptą stalčių jis negalėjo patikėti savo sėkme

67-erių Emil Noodle iš Teksaso tikrai žino, kaip medžioti puikius antikvarinius dirbinius, nes tą daro kone visą gyvenimą. Savo laisvalaikiu vyras nepraleidžia progos pasižvalgyti sendaikčių turguose, antikvaro parduotuvėse ar aukcionuose.

Reklama

Emil jau seniai išlavino savo nuojautą ir kai pamato kokį nors patrauklų daiktą, jis žino, kaip pasidaryti geriausia sandorį. Vieną dieną jis lankėsi viename iš sendaikčių turgų, kai jam į akį krito viena senovinė komoda.

Tai buvo 125 metų senumo graži medinė komoda, dekoruota viršuje marmuru. Šią komodą pardavėjas laikė jau trečią dieną – jos niekas nepirko, tad kaina už ją buvo itin patraukli – mažiau nei 100 dolerių. Vyras tikrai žinojo, kad tai puikus pasiūlymas ir nusipirko senovinę komodą.

Reklama

Patikrinęs ar stalčiuose nieko nėra, jis sumokėjo ir norėjo neštis į automobilį. Tačiau baldas buvo labai sunkus, tad įkelti jį į priekabą Emil paprašė kito vyro. Kai jie pakėlė komodą, vyrai išgirdo keistą triukšmą ir traškėjimą. Jie nesuprato, iš kur sklinda garsas, tačiau žinojo, kad turi tai patikrinti. Pavertę komodą ant šono jie pamatė, kad jos apačioje yra slaptas stalčius.

Reklama

Vyro nuostaba buvo neapsakoma, kai jis pamatė, kas slėpėsi slaptame jo naujo pirkinio skyrelyje. Stalčius buvo pilnas juvelyrinių dirbinių, medalių ir kitų brangenybių. Preliminariai surasto lobio vertė buvo apie 15 000 dolerių.

Ir nors Emil buvo naujasis komodos savininkas, tačiau vyras nusprendė pasielgti garbingai ir susirasti žmones, kuriems priklausė ši komoda. Vyrui pavyko surasti anūką žmogaus, kuris kadaise šioje komodoje užslėpė šeimos relikvijas.

Reklama

Pasak Emil, jis nusipirko komodą, o ne joje pamirštą turinį – tad būtų nesąžininga jam pasisavinti tai, kas priklauso kitos šeimos kartoms. “Jeigu aš tai pasilikčiau sau, aš tikrai jausčiausi negerai. Aš tikrai žinau, kad taip pasielgti teisingiausia.”- apie savo sprendimą kalbėjo vyras.