Skip to main content

Vyras pagalvojo, kad benamis prašo pinigų iš jo sūnaus. Tačiau jam suspaudė širdį, kai paaiškėjo visa tiesa

Blanton O’neal dieną leido kartu su vienuolikmečiu sūnumi Sean, kai prireikė trumpam sustoti degalinėje. Po kelių minučių jis pamatė benamį kalbantį su sūnumi.

Reklama

“Iš pradžių galvojau, ar pasidalinti šia istorija, nes toli gražu nesu toks jautrus. Bet galiausiai supratau, kad iš šios situacijos turėčiau pasimokyti ne tik aš, bet galbūt ir kiti žmonės.

Vakar su Sean važiavome namo po jo futbolo varžybų ir sustojome degalinėje nusipirkti atsigerti. Kol mokėjau už prekes, padaviau sūnui raktus, kad jis galėtų atsisėsti į automobilį.

Užtruko šiek tiek laiko, kol susimokėjau, o išėjęs pastebėjau, kad Sean išlipo iš automobilio ir nuėjo link žmogaus su neįgaliojo vežimėliu. Jis buvo pagyvenęs, amputuotomis kojomis vyras. Pasirodė, kad jis benamis.

Reklama

Deja, bet pirmoji mano reakcija buvo: “Š*das! Jis reikalauja pinigų iš mano sūnaus“. Tačiau eidamas arčiau pamačiau, kad Sean trumpai pabendravo su vyru ir sugrįžo atgal į automobilį.

Įsėdęs į automobilį paklausiau, kas čia ką tik įvyko. “Nieko, tėveli. Tiesiog paklausiau, ar jam nereikia pagalbos. Jis pasakė: Ne, ačiū. Man viskas gerai“. Bet padėkojo, kad pasiūliau pagalbą“.

Reklama

Iš pirmo žvilgsnio net nepastebėjau, kad neįgaliam vyrui reikėjo įveikti žvyruotą aikštelę, kurioje pilna duobių. Su neįgaliojo vežimėliu tai ne taip paprasta. Nepastebėjau, kad mano vienuolikmetis sūnus jau yra pakankamai suaugęs ir pasisiūlė padėti neįgaliam vyrui.

Galiausiai Sean manęs paklausė, ar negalėtume tam vyrui duoti pinigų. Mes nuėjome iki jo ir pasiūliau padėti finansiškai. Jis pasakė: “Ne, ačiū. Man viskas gerai. Jūsų sūnus yra tikras džentelmenas ir davė man viską, ko šiandien reikėjo. Telaimina jį Dievas“.

Reklama

Susėdome atgal į automobilį ir pradėjome važiuoti. Akies krašteliu pamačiau, kaip Sean jam pamojavo, o neįgalus vyras, su šypsena veide, pamojo atgal. Ar aš būčiau išlipęs iš automobilio ir padaręs tą patį?

Šiuo įrašu dalinuosi ne tam, kad pagirti Sean. Aš noriu pasakyti, kad turime būti supratingesni vieni kitiems. Mes rūpinamės tik savimi ir nesugebame pažvelgti aplinkui. Mes pamiršome pažvelgti į pasaulį vaiko akimis.

Reklama

Daugelis žmonių yra sakę, kad Sean turi didelę širdį. Džiugu, kad ta didelė širdis gali pasitarnauti ir visuomenei. Jis net nežinojo, kad aš pastebėsiu šią situaciją. Jis tiesiog pamatė žmogų, kuriam, jo manymu, reikėjo pagalbos“.

Jei mes visi, bent jau kartą per dieną, priverstume nusišypsoti draugą, šeimos narį ar nepažįstamą žmogų, tai pasaulis taptų gražesne vieta gyventi. Ši istorija puikiai parodo, kad apie dalykus negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio.

Reklama