Šis išskirtinis, tik iš mergaičių sudarytas, penktukas pasaulį išvydo 1934 m. gegužės 28 d. Yvonne, Annette, Cecile, Emilie ir Marie gimė labai skurdžioje ūkininkų šeimoje. Tuo metu šeimoje jau augo trys vaikai, todėl penketuko gimimas tapo visiškai nepakeliama našta.
Naujagimių svoris svyravo tarp 0,8 ir 1,1 kilogramo, todėl gydytojai abejojo, ar joms apskritai pavyks išgyventi.
Prieš tai buvo užfiksuota atvejų, kai pasaulį išvydo penketukai, tačiau Dionne sesės tapo pirmosiomis, kurioms pavyko išgyventi.
Deja, bet neilgai trukus mergaitės tapo kone nelaimingiausiomis visame pasaulyje…
Šeimos namuose nebuvo vandens ir elektros, o nuo pat mažų dienų penketukas buvo maitinamas pieno ir vandens mišiniu su kukurūzų sirupu ir keliais lašais romo. Daugelis net negalėjo paaiškinti, kaip sesės išgyveno tokiomis sunkiomis sąlygomis.
Netrukus apie išskirtinį penketuką sužinojo visas pasaulis. Neatlaikiusi valdžios spaudimo šeima sutiko parodyti savo mergaites visuomenei. Sesėms netgi buvo skirtas atskiras pastatas, kur jas galėjo pamatyti visi norintys.
Kiekvieną dieną plūdo tūkstančiai smalsuolių, o mergaičių priežiūrai netgi buvo pasamdytos kelios auklės.
Proga naudojosi ir netoliese esančios parduotuvės, kurios pardavinėjo suvenyrus su mergaičių atvaizdu ir krovėsi didelius turtus.
Mergaičių populiarumas tik augo ir jos atkreipė drabužių kūrėjų dėmesį. Joms teko reklamuoti įvairią produkciją, o apie vaikystės džiaugsmus buvo galima pamiršti. Penketukas net neturėjo galimybės pabendrauti su savo tėvais ar vyresniais broliais ir seserimis.
Kai mergaitėms sukako devyneri metai, jos buvo grąžintos į šeimą. Deja, bet tėvai nesugebėjo pasirūpinti visais savo vaikais ir sulaukusios šešiolikos pauuglės buvo išsiųstos į internatą.
Per kiekvieną penketuko gimtadienį vykdavo didelė fiesta, kurią plačiai aprašydavo žiniasklaida. Apie privatų gyvenimą buvo galima paprasčiausiai pamiršti.
Iki pat pilnametystės visi bandė kuo labiau pasipelnyti iš šio penketuko.
Pimoji, sulaukusi vos 20-ies metų, mirė Emilie.
Po 15 metų, sulaukusi 35-erių, mirė ir Marie.
Cecile ir Annette stengėsi susikurti kuo įprastesnį gyvenimą: susirado vyrus ir susilaukė vaikų. Tačiau po kurio laiko sesės suprato, kad jos gerai jaučiasi tik viena kitos kompanijoje.
O štai Yvonne visus likusius gyvenimo metus praleido viena.
2001 metais Yvonne mirė, o Annette ir Cecile iki šiandien daugiausiai laiką leidžia kartu.
Medicinos specialistai teigia, jog kūdikystėje buvo stipriai paveikta mergaičių psichika, kai jos buvo atskirtos nuo šeimos.
1998 metais sesės gavo milijoninę kompensaciją iš valstybės, tačiau šie pinigai neatnešė jokios laimės. Gražiausių jaunystės dienų nesugrąžinsi…
