Tikriausiai nėra labiau širdį iš skausmo suspaudžiančio momento būsimai mamai, nei sužinoti, kad jos mažylis serga. Tačiau net ir tokia skaudinanti žinia nėra galingesnė nei motiniškas instinktas ir mamos meilė. Moteris vardu Mirka Anderson gimdymo palatoje išgirdo ne tik liūdną Dauno sindromo diagnozę, tačiau ir iki šiol jai šiurpą keliančią frazę.
Vienas iš gydytojų gimdyvei pasakė: “Jūs žinote, kad galite palikti ja čia. Ji vis vien nieko nepadarys savo gyvenime”. Mama iki šiol negali suvokti tokių žodžių iš tų, kurie vadinasi medicinos specialistais. Juk jie žino kur kas daugiau apie Dauno sindromą ir tikrai žino, kad vaikai su šiuo sindromu gyvena dažnai normalius ir pilnaverčius gyvenimus.
Jos dukra buvo “nurašyta” nuo pat pirmų jos gyvenimo minučių. Laimei, mažylės Emma mama nė minties neturėjo palikti jos ir be abejonės grįžo namo su savo naujagime. Gali būti, kad neatsakingi gydytojų komentarai tik dar labiau įžiebė mamos norą suteikti dukrai kuo pilnavertiškesnį ir normalesnį gyvenimą.
Moteris pradėjo nuo to, kad ieškojo dukrai patikimesnių privačių gydytojų. Mama įtarė, kad būtent dėl Dauno sindromo ir išankstinio jos dukros “nurašymo” į paribius gydytojai nesuteikė jai tinkamo dėmesio per jos sveikatos apžiūrą iškart po gimdymo. Vėliau mamai kiti, labiau profesionalūs medikai atskleidė, kad priėmę mažylę gydytojai nenustatė, kad Emma širdyje yra didelė skylė.
Gydytojas net pasakė mamai priglausti ausį prie jos krūtinės. Akivaizdus defektas širdyje girdėjosi plika ausimi. Laimei, Emma tą kartą laiku sulaukė gydymo ir galėjo augti sveikai. Mamai ir tada ramybės nedavė beširdžiai medikų žodžiai, kurie vis dar aidėjo jos atmintyje.
“Tai labai paveikia mamą, kai jai iškart po gimdymo pasakoma, kad jos vaikas yra niekam tikęs mėsos gabalas. Pažiūrėkite į ją dabar – ji yra nuostabus vaikas” – sakė mama, pasakodama apie tai, kaip susiklostė Emma gyvenimas. Mirka dėjo visas įmanomas pastangas, kad Emma lankytų paprastą mokyklą.
Ji akivaizdžiai matė, kiek daug progreso duoda jos dukrai buvimas tarp kitų sveikų vaikų. Mama buvo visada drąsi, užsispyrusi ir kur ji benueitų, ji visada prašė kitų priimti jos vaiką kaip normalų ir pilnavertį. Mirka žinojo, kad jei jos dukra bus visą laiką laikoma kaip asociali ligonė, ji neatskleis savo potencialo, kurio ji turėjo labai daug.
Galiausiai mamos pastangų dėka Emma baigė paprastą vidurinę ir stojo mokytis į koledžą. Merginą visada traukė menas, o jos darbai buvo net eksponuojami. Emma, priešingai nei manė gydytojai jai gimus, pasiekė gyvenime labai daug. Su mama ji apkeliavo pasaulį, dalyvavo įvairiuose renginiuose ir kūrė daug meno dirbinių.
Jos pergalingu momentu buvo konkursas, kurį ji laimėjo ir jos skulptūros buvo eksponuojamos viename žinomiausių pasaulyje muziejų Londone – Tate museum. Šios kadaise nurašytos merginos menas buvo eksponuojamas kartu su pačiais brangiausiais ir rečiausiais pasaulio meno dirbiniais.
Mirka pastangos dėl savo dukros atsipirko su kaupu, nes Emma yra labai laiminga mergina, daranti tai, kas jai labiausiai patinka. Mama sugalvojo būdą, kaip skleisti jos istoriją ir edukuoti žmones apie Dauno sindromą. Mirka sukūrė trumpametražį dokumentinį filmą apie Emma, kuris laimėjo net keletą apdovanojimų įvairiuose kino festivaliuose.
Pagrindinė mamos mintis, kurią ji nori Emma vardu perduoti į pasaulį yra neskubėti nuvertinti žmonių galimybių. Emma buvo nuvertinta vos gimus, o dabar ji gyveną puikų ir po savęs pėdsaką paliekantį gyvenimą. Mirka net negali įsivaizduoti, kas būtų, jei ji būtų paklausiusi gydytojų patarimo. Va čia yra begalinės mamos meilės savo vaikui pavyzdys!
Dokumentinio filmo ištrauka:
