Vyras iš Vokietijos vardu Andreas Graf niekada nepamirš tos siaubingos dienos, kai jo 3-mečiam sūnui buvo diagnozuota siaubinga liga. Mažasis Julian būdamas tokio jauno amžiaus privalėjo sutelkti visas savo jėgas ir kovoti su leukemija.
Be abejonės, Andreas iš karto pasiėmė visas savo turimas metines atostogas tam, kad būtų šalia sūnaus jo gydymo metu. Mažas berniukas buvo nuo pat pirmos dienos po diagnozės prikaustytas prie ligoninės lovos ir sekančias 9 savaites šalia jo buvo jo tėvas.
Nors Andreas perspėjo viršininkus, dėl kokios priežasties jis ima visas savo atostogas, daugybė jo kolegų nežinojo jo asmeninių gyvenimo detalių ir to, ką išgyvena vyras. Tačiau kai bendradarbiai pasigedo Andreas grįžtančio iš atostogų pradėjo sklisti kalbos.
Andreas tikrai svarstė galimybę išeiti iš darbo, į kurį praktiškai jis ateiti negalėjo. Tačiau žmogiškųjų resursų darbuotoja Pia Meier žinojo, kad komanda privalo kažką padaryti dėl neįtikėtinai sunkų laikotarpį išgyvenančio vyro ir nepriėmė jo išėjimo iš darbo. Kaip tik tuo pat metu Andreas gyvenimą sukrėtė kitas milžiniškas įvykis.
Kol sūnus vis dar gydėsi ligoninėje ir jau buvo besiruošiąs grįžti tolimesniam gydymui namo, vaiko mama ir Andreas žmona visiškai netikėtai mirė dėl nediagnozuotos širdies ligos. Nors vyras buvo išsiskyręs su Julian mama, jam buvo neįtikėtinai sunku. Neįmanoma net įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis staiga vienišu tėvu tapęs vyras.
Dauguma žmonių palūžtų po tokių likimo smūgių, tačiau Andreas žinojo, kad privalo laikytis dėl sūnaus. Jam dabar jo ypatingai reikėjo. Jo kolegos, sužinoję ir apie antrą Andreas patirtą gyvenimo smūgį buvo kuo greičiau pasiryžę jam padėti.
Vyras labai pergyveno, kad be visų sunkumų, kurias jo šeimai teko išgyventi, jis dar gali likti ir be darbo, nes negali į jį grįžti ir palikti sergantį vaiką be priežiūros. Štai tada vyro kolegos pasielgė neįtikėtinai. Vos per 7 dienas daugiau nei 700 žmonių paaukojo dalį savo darbo valandų ir viršvalandžių Andreas. Prie pagalbos prisidėjo net tie žmonės, kurių Andreas net nebuvo sutikęs.
Didelė grupė bendradarbių kartu jam paaukojo daugiau nei 3300 valandų, už kurias Andreas gaus algą ateinančius metus. Vienišam tėvui buvo sunku patikėti tuo, kad jo problemos parūpo tokiam dideliam kiekiui žmonių, kurie suteikė jam vieną brangiausių dalykų pasaulyje – laiką su sūnumi.
Vyrui tikrai trūko žodžių tinkamai išreikšti savo juntamą dėkingumą. Šis milžiniška ir neįtikėtina dovana padėjo jam išlaikyti savo gyvenimą stipriai rankose ir eiti pirmyn. Tai yra nuostabus pavyzdys, kaip žmonės gali susitelkti dėl didesnio gėrio.
