Kraujavimas iš nosies įprastai nėra didelė problema, tačiau Sophie Clayton vieną dieną toks incidentas apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Mergina gyveno gerą gyvenimą, buvo ką tik baigusi mokslus, gyveno su tėvais, su kuriais labai gerai sutarė. Sophie taip pat dirbo Londono greitosios medicinos dispečerinėje, kurioje dirbo ir jos mama.
Ji dirbdavo ilgas ir varginančias valandas, tačiau niekada nesiskųsdavo, nes savo darbą labai mylėjo. Vieną 2019- ųjų lapkričio vakarą mergina ruošėsi į naktinę pamainą darbe, kai jai staiga iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nors merginai taip atsitikdavo labai retai, nerimą tėvams kėlė faktas, kad kraujavimas nesustojo net 20 minučių. Kai mama pastebėjo kraują dukros akyje, neliko nieko kito, tik kviesti greitąją.
Štai tada pasireiškė pirmas požymis, kad su Sophie smegenų veikla buvo kažkas ne taip – mergina negalėjo prisiminti savo telefono atrakinimo kodo. Atvažiavus greitajai, mergina jau nebegalėjo pasakyti tuometinės datos. Mergina pradėjo panikuoti, nes staiga nebegalėjo prisiminti net savo vardo. Kai medikai stabilizavo merginos būklę, ji nebegalėjo prisiminti nieko – ji net neatpažino savo tėvų.
Įvairūs tyrimai užtruko savaites, kol gydytojai atrado atminties praradimo priežastį. Sophie buvo nustatytas retas neurologinis sutrikimas, kurio pasireiškimą būtent ir išprovokavo spaudimas smegenyse, susidaręs kraujuojant nosiai. Sophie nežinojo nei kaip rašyti, laikytį stalo įrankius ar šukuoti plaukus.
Visą tą laiką jos palatoje buvo tėvai, kuriuos jai turėjo vis iš naujo pristatyti. Mergina savo telefone perskaitė taip pat žinutes, kurias ji siuntė savo vaikinui. Jai buvo sunku suvokti, kad kažkas vardu Jonathan yra jai artimas žmogus, kurio ji jau neatpažįsta. Jonathan atvyko pas savo mylimąją antrą dieną, kai ją paguldė į ligoninę. Prieš tai mergina net klausė mamos, ar “tam vaikinui” buvo pranešta, kas jai atsitiko. Sophie akivaizdžiai suprato, kad šis nutikimas paveikė labai ne tik ją, tačiau ir visus jos artimuosius.
Kai jis atvyko, mama turėjo jį pristatyti iš naujo dukrai, kuri negalėjo sulaikyti ašarų. Ji negalėjo jo pažinti, o visa ši situacija ją labai stipriai veikė psichologiškai. Ji sužinojo, kad pastaruosius tris metus jie draugavo ir vienas kitą labai mylėjo. Ji negalėjo jo prisiminti, tačiau giliai viduje ji jautė, kad jie yra įsimylėję.
Jonathan nesiruošė nuleisti rankų, tad nusprendė savo mylimajai priminti, kas juos siejo iki tragiško vakaro. Jis ją lankė kasdien ir kas dieną rodė jai jų senas nuotraukas ir pasakojo jų šmaikščias istorijas ir nuotykius. Kai mergina buvo išleista iš ligoninės, jos mylimasis vežėsi ją į vietas, kuriose jie praleido savo laimingas akimirkas. Sophie negalėjo prisiminti nieko, tačiau ji mėgavosi išgyvendama tas laimingas akimirkas iš naujo.
Ji greitai pajuto, kad pradeda vėl įsimylėti Jonathan. Kai pora nesimatydavo, vaikinas dažnai siųsdavo judviejų nuotraukas, kurių jie turėjo labai daug. Iš pradžių mergina labai pergyveno dėl savo naujos, kitokios savijautos ir fizinės būklės.
Ji privalėjo naudotis neįgaliojo vežimėliu ir mokytis vaikščioti iš naujo. Tačiau jos vaikinas visada buvo šalia priminti ir patikinti, kad jis ją labai myli ir kad viskas bus gerai. Jis taip pat padovanojo Sophie daugybę mažų buteliukų su žinutėmis viduje. Jose vaikinas parašė daugybę priežasčių, už ką jis ją myli.
Kiekvienas sakinys priversdavo merginą šypsotis ir jausti “drugelius pilve”. Sophie iki šiol nėra atgavusi atsiminimų iš viso savo gyvenimo, tačiau šiandien ji ramiai žiūri į ateitį ir džiaugiasi palaikymu ir meile, kurią ji gauną šiandien. Ji svajoja vėl atsistoti ant kojų ir vėl dirbti ir sportuoti.
Nors merginos ateitis yra nenuspėjama dėl jos sveikatos būklės, tačiau šiandien ji džiaugiasi dideliu palaikymu ir “nauja” meile. Iš pradžių atsiminimų, surinktų per 26 gyvenimo metus, praradimas buvo šokiruojantis. Tačiau dabar mergina stengiasi susikurti naujus prisiminimus ir džiaugiasi mylima kompanija.
Sophie ir Johnatan istorija greitai paplito internete, dėl pačių mieliausių priežasčių. Jonathan nepabūgo iššūkio ir pasistengė dėl to, kad jo mergina jį įsimylėtų dar kartą. Ar gi tai ne pats geriausias įrodymas, kad šiems dviems žmonėms lemta būti kartu?
