Kai pagalvoji apie žmones su negalia, dažniausiai sieloje pažadinamas gailesčio, atjautos jausmas. Tačiau, šios linksmos seserys sukelia tik pozityviausią šypseną ir pačias geriausias emocijas. Linksmos, pasitikinčios savimi, negalinčios išreikšti jausmų žodžiais, tačiau spinduliuojančios ir šildančios širdis savo požiūriu į gyvenimą.
Sesės dvynės Hermona ir Heroda Berhane kurčiomis ir nebyliomis tapo būdamos 7 metų. Jos prisimena tą momentą: „Mes kartu žaidėme tėvų namų kieme. Mama bandė pavadinti mus vardais, o mes visiškai negirdėjome”, – pasakojo dvynės.
Merginos kalba gestų kalba ir tai visai netrukdo joms dirbti modeliais ir pasirodyti kaip aktorėms. Jos įsitikinusios, jog įgimtos savybės ir yra tai, kas daro jas unikaliomis.
Kaip ir daugelis vaikų, merginos turėjo laimingą vaikystę. Bet prisimena ir gimtojoje Eritrėjoje (Rytų Afrikoje) vykusį pilietinį karą, o vėliau ir prastėjančią sveikatą, dėl kurios dvynės apkurto. Ir nors seserys lankėsi pas medikus skirtingose šalyse, tačiau jų apkurtimo priežastys dar dabar neaiškios.
Tačiau, merginos įsitikinusios, jog žmogų neįgalų daro ne jo negalia, bet įsitikinimas, kad nesugebėsi kažko padaryti. Seserys turi savo tinklaraštį „Being Her“, kurį sukūrė 2015-aisiais. Moterų tikslas yra parodyti, jog svarbu mylėti save tokį, koks esi, bei kad turi priimti bet kokią savo negalią kaip išskirtinumą, o ne nuo jos slėptis.
Dvynės pasakoja, kad per savo gyvenimą turėjo pereiti daug barjerų, kadangi yra juodaodės ir dar kurčios. Tačiau, jos visada stengėsi pasiekti savo tikslus ir joms pasisekė pasirodyti ir televizijoje, ir kaip aktorėmis, bendradarbiauti su modelių agentūromis, bei aprangos prekių ženklais, reklamuoti įvairius produktus.
Moterys tvirtina, kad jei ne šis išskirtinumas, kad yra kurčios, tikriausiai nebūtų tiek pasiekusios, kiek pasiekė dabar, suprasdamos savo išskirtinumą.
