Gyvenimas su Dauno sindromu net mūsų dienomis daugumai atrodo kaip viena didžiausių kančių. Tačiau milijonai šią diagnozę turinčių žmonių galėtų paliudyti, kad taip atrodo dažniausiai tik todėl, kad žmonės vis dar yra kupini baimių ir neteisingų nuomonių apie šią būklę. Mažosios Alba gyvenimas prasidėjo sunkiai ne dėl to, kad jai buvo diagnozuotas Dauno sindromas, o dėl to, kad nuo pat pirmų dienų ši diagnozė išgąsdino jos artimiausią žmogų – biologinę mamą.
Vos po gimimo Alba buvo palikta ligoninėje po to, kai mama jos atsisakė. Netrukus mergaitė buvo įvaikinimo agentūrų sąrašuose, o galimybė ją įvaikinti buvo pasiūlyta net 20-čiai šeimų. Be abejonės, ne kiekvienas žmogus yra savanoriškai pasiruošęs apsiimti auginti vaiką su negalia. Skirti mažylei Alba savo meilę svarstė net 20 porų, kurios galiausiai nusprendė, kad negali tam pasiryžti.
Netrukus apie Alba likimą sužinojo vienišas vyras vardu Luca Trapanese. 41-erių vyras kone visą gyvenimą dirbo su neįgaliaisiais įvairiose pasaulio šalyse ir kontinentuose, todėl jis turėjo visiškai kitokį požiūrį į vaikus kaip Alba. Kai Luca sužinojo, kiek šeimų svarstė ir galiausiai atsisakė įsivaikinti mergaitę, jo širdis dužo į šipulius. Vyras visą gyvenimą svajojo būti tėvu, tad pamatęs Alba jis sau nusprendė – jis padarys viską, kas jo jėgose, kad ją įsivaikintų.
Bėda buvo ta, kad Luca yra vienišas homoseksualus vyras, kuris visiškai netiko tapti mergaitės tėvu pagal tuomet galiojusias įvaikinimo normas Italijoje. Tačiau vyro kompetencija dėl darbo su neįgaliaisiais buvo raktas į sėkmę. Luca buvo leista tapti laikinu mergaitės globėju, kai jai buvo vos mėnuo. Vyras su ašaromis akyse prisimena, koks laimingas jis buvo laikydamas mažylę Alba savo rankose.
Tuo pat metu, kai Luca rūpinosi mergaite kaip sava, jai ir toliau buvo ieškoma “tradicinė” šeima. Tačiau agentūros nesugebėjo rasti nei vieno žmogaus, norinčio mylėti Alba taip, kaip tai jau darė Luca.
“Man vaikas su negalia nėra antros rūšies, tai nėra mano “atsarginis” pasirinkimas. Aš visą gyvenimą dirbu su neįgaliais žmonėmis ir su visais petys petin aš kovoju, kad į juos būtų žiūrima daugiau kaip į žmones, tokius pačius, kaip ir visi. Mano kompetencija ir žinios leidžia man būti tuo žmogumi, kuris ne tik “nenurašys”, tačiau mylės labiau, nei kas nors kitas, nei biologiniai tėvai”– pasakojo Luca.
Be abejonės, įvaikinimo agentūroms šis atvejis buvo ypatingai sunkus. Tačiau po ilgo ir varginančio proceso buvo pripažinta, kad nėra geresnės aplinkos augti šiai mergaitei, nei Luca namuose. Tai buvo milžiniškas įvykis Italijoje ir visame pasaulyje. Nors nemažai šalių leidžia homoseksualiems žmonėms įsivaikinti, Italijoje, itin katalikiškoje šalyje, tai buvo didelis įvykis, kurį lydėjo daug diskusijų.
Tačiau Luca nusprendė pasirinkti atvirą gyvenimo kelią, kurį jis skelbia savo socialinių tinklų paskyrose. Dalindamasis savo kasdienybe su dukra jis įrodė, kad Alba gyvena patį geriausią gyvenimą, apie kokį galėtų tik pasvajoti. Su Luca Alba gali augti kaip normalus vaikas, nes jo žinios padeda jam maksimaliai atskleisti mergaitės potencialą gyvenime. Luca tuo pat metu tapo dar aršesniu advokatu dėl neįgaliųjų teisių, kurios užtikrintų tinkamą jų įtraukimą į visuomeninį gyvenimą.
“Daug kas manęs klausia – jei aš turėčiau burtų lazdelę ir galėčiau išgydyti Alba, ar tai padaryčiau? Aš jiems visada atsakau, kad Dauno sindromas nėra liga, tai yra asmenybės dalis. Jei Alba neturėtų Dauno sindromo, ji nebūtų ta pati Alba. Ji yra ideali tokia, kokia yra. Svarbu yra suvokti tai, kad nepaisant savo diagnozės Alba galės ir nugyvens pilnavertį gyvenimą, kupiną tų pačių patirčių, kurias turi ir kiti, “normalūs” žmonės.” – teigia Luca.
Jo misija yra padėti žmonėms su Dauno sindromu pasiekti tą lygybę visuomenėje ir nebūti atskirtiems. Vienas iš būdų, kuriuos Luca pasirinko siekdamas savo tikslo, yra parodyti visus kasdienius pozityvius momentus, kurių apstu auginant vaiką su negalia. Jo Instagram paskyrą dabar seka per 380 000 žmonių, kurie kasdien gali matyti Alba šypseną.
Be abejo, ši šeima turi ir savo sunkumų – kas jų neturi. Alba biologinė mama išsigando iššūkių, susijusių su dukros diagnoze. Gali būti, kad ji turėjo daugybę baimių ir didelį žinių trūkumą, kuris lėmė mergaitės atsisakymą. Tad Luca misija yra parodyti, kad mūsų dienomis auginti vaiką su Dauno sindromu yra kur kas lengviau, nei atrodo iš pradžių. Labiausiai padeda meilė, kurios vyrui netrūksta, nes Alba yra džiaugsmo ir pozityvo įsikūnijimas, kuris paskatina ją mylėti kasdien vis daugiau.
