Vyksta anatomijos pamoka. Mokytoja vaikams:
– Nagi, vaikučiai, pasakykit jūs man, koks organas žmogui naudingiausias?
Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
– Petriuk, nuleisk ranką, žinau ką tu nori pasakyti. Vėl kokią nors nešvankybę…
Petriukas ir toliau kelia ranką, tačiau mokytoja kreipiasi į Marytę:
– A, va Maryte, prašau.
Marytė:
– Tamsta mokytoja, aš manau, kad pats naudingiausias organas yra širdis.
– Taip, teisingai, Maryte, širdis labai naudingas organas. Už tai aš tau rašau dešimt, sėskis. Prašau, vaikučiai, kas dar žinot kokį naudingą organą?
Vėl Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
– Petriuk, greitai nuleisk ranką, begėdi tu. Va, matau Onutė nori pasakyti, prašau Onute.
Onutė:
– Aš manau, kad svarbiausias organas yra plaučiai.
– Taip, labai gerai Onute, ir tau dešimt, sėskis, kas dar?
Niekas nebekelia rankos, tik Petriukas vienas. Mokytoja:
– Na, gerai, Petriuk, bet žinok, jei pasakysi, tai pats žinai, kas už tai bus.
Petriukas:
– Tamsta mokytoja, aš manyčiau, kad žmogui svarbiausia yra oda.
– Kaip tai oda, kas čia dabar, paaiškink Petriuk.
– Na matot, mokytoja, jei nebūtų odos, tai kiaušinius reiktų rankoj neštis.
