Nėra nieko skaudžiau nei prarasti vaiką. Tačiau tokį skausmą patiria tūkstančiai moterų kasdieną visame pasaulyje. Valerie Watts atveju, jos mažylis nespėjo pamatyti pasaulio ir užsispaudus virkštelei, viena savaitė iki gimdymo, jis mirė.
Nors Noah gimė jau be gyvybės, jis visam gyvenimui išliks jo taip laukusios mamos atmintyje. Valerie labai laukė savo sūnaus gimimo, tad ji buvo pilnai pasiruošusi mežylio kambarį. Tačiau dabar jame yra altorėlis, kuriame ji saugo vienintelius prisiminimus apie Noah.
Kai kurie daiktai kėlė merginai per daug skausmo, tad ji nusprendė padaryti nereikalingų daiktų išpardavimą prie savo namų. Prie jos įvažiavimo visą dieną lankėsi žmonės, tarp kurių buvo stalius, gyvenantis vos už poros mylių.
Gerald Kumpula nepraleisdavo progos sumedžioti medžiagų savo hobiams – iš įvairių medinių daiktų jis gamina kėdes ir suolelius. Jis pamatė kūdikio lovytę ir panoro ją nusipirkti. Valerie širdis plyšo, bet ji žinojo, kad jai bus lengviau be lovytės, kurioje Noah taip ir nepamiegojo.
Kai vyras jau krovė lovytę į savo sunkvežimį, jo žmona pakalbino Valerie paklausdama, kokio amžiaus jos sūnus, kad jam nebereikia lovytės. Štai tada mergina atskleidė nepažįstamiesiems savo istoriją. Jie negalėjo pamiršti Valerie dar porą dienų, tad Gerald sugalvojo naują projektą.
Jis iš lovytės perdarė į suolelį, kurį po keleto dienų atvežė nieko nenutuokusiai Valerie. Mergina iš karto pravirko, nes vienas iš didžiausių jos skaudulių pavirto kai kuo, ką ji gali panaudoti Noah kambaryje.
Dabar sėdėdama ant šio suoliuko ji gali leisti laiką prisimindama savo sūnų. Gerald pasakė, kad jam buvo tikra garbė padaryti kažką mielo ir naudingo merginai, kuriai tokio palaikymo labai trūko.
Istorija video reportaže:
