Tokiam žmogui kaip Ezra Maes apibūdinti tikrai trūksta žodžių. Vaikinas yra kur kas daugiau, nei apima žodis “herojus”. Ezra užaugo karininkų šeimoje ir būdamas mokykloje jis buvo labai aktyvus bei sportiškas jaunuolis. Nors jis neturėjo didelės aistros kariuomenei, tačiau baigus mokyklą ir sukakus 18-kai, jis apsvarstė visus privalumus ir vis dėlto nusprendė išbandyti jėgas ginkluotose pajėgose.
Po dviejų metų tarnybos vaikinas su kolegomis buvo išsiųstas į NATO pratybas Slovakijoje. Po intensyvių 48 valandas trukusių pratybų, Ezra, seržantė Aechere Crump ir vyresnysis eilinis Victor Alamo miegojo tanke. Staiga didelei karo mašinai pajudėjus, visi pabudo. Ezra iš karto liepė vairuotojui baigti juokauti ir sustoti.
Deja, tai nebuvo jo jėgose, nes tanko stabdžių mechanizmas netikėtai sugedo ir tankas pradėjo nevaldomai riedėti nuo nuokalnės. Nesuveikus atsarginiams stabdžiams karių kūnus užplūdo adrenalinas ir išgąstis. Vienintelis dalykas, ką jie galėjo padaryti, tai stengtis riedėti tiesiai ir neapsiversti. Deja, viskas, kas buvo jų kelyje, buvo tik nuokalnė, todėl tankas greitai pasiekė net 144 kilometrų per valandą greitį.
Ezra tikėjosi, kad kelyje jie sugebės įsirėžti į kokį didžiulį medį ir sustoti, tačiau įsibegėjusio tanko niekas nesustabdė. Viskas baigėsi tik tada, kai sunkiasvorė mašina įsirėžė į tarpeklio uolas. Smūgio metu šarvuotas tanko bokštas visiškai nulūžo nuo korpuso ir Ezra buvo nublokštas į kitą tanko galą. Jo koja stipriai įstrigo tarp tanko dantračių.
Jo kolegė seržantė buvo taip pat sunkiai sužeista, o jos šlaunyje buvo didelė žaizda, atvėrusi pagrindinę arteriją, iš kurios mergina labai stipriai kraujavo. Vairuotojas nuo smūgio patyrė daugybinius kaulų ir stuburo lūžius, todėl jis negalėjo visiškai pajudėti. Ezra juto skausmą, tačiau dėl nežmoniško adrenalino kiekio kraujyje jo smegenys veikė aiškiai ir koordinuotai. Vaikinas matė, kad jis privalo padėti kolegei sustabdyti kraujavimą iš arterijos, todėl jis bandė pasiekti toliau gulėjusią vaistinėlę.
Ezra mėgino išsilaisvinti ir vienu metu išgirdo trakštelėjimą. Pagalvojęs, kad jau išlaisvino užstrigusią koją, vaikinas su kita koja atsistūmė ir tik tada suprato, kad šiuo judesiu jis galutinai nusiplėšė sutraiškytą tarp dantračių dešinę galūnę. Tą akimirką prieš jo akis prabėgo visas jo trumpas gyvenimas.
Tačiau vaikino mintys nebuvo apie mirtį – tą akimirką jam rūpėjo išgelbėti kolegas. Seržantės paliepimu jis tuojau pat užspaudė kojos žaizdą ties plyšiu savo diržu. Tanko radijo sistema visiškai neveikė, todėl vieną akimirką jie jau galvojo, kad pagalbos neprisišauks. Tačiau staiga suskambo Ezra telefonas, kuris vienintelis nesudužo smūgio metu ir turėjo ryšio signalą.
Vaikinui skambino kolega, kuris juokdamasis klausė, kur jie dingo. Kareivis nė neįsivaizdavo, kokia tragedija nutiko iš tikrųjų. Jie sugebėjo išsikviesti pagalbą ir netrukus visi trys kariai buvo sraigtasparniu išgabenti į ligoninę. Vienas iš paskutinių vaizdų, kuriuos Ezra prisimena prieš tai, kai jis prarado sąmonę, buvo jo seržantas, bėgantis su jo koja.
Medikams deja nepavyko atstatyti vaikino kojos atgal, todėl Ezra liko su visiška dešinės kojos amputacija. Jam taip pat buvo lūžusi kairės kojos kulkšnis, petys ir dubens kaulai 5-iose vietose. Praleidę keletą dienų Slovakijos ligoninėje, visi buvo perkelti į ligoninę Vokietijoje. Po dar keletos dienų visi kariai buvo sugrąžinti į JAV ir ten tęsė gydymą.
Niekam neliko abejonių, kad tik Ezra drąsos ir stiprybės dėka jie visi liko gyvi. Nors vaikino gyvenimas pasikeitė absoliučiai, duodamas interviu jis šypsosi. Dabar vaikinas mokosi vaikščioti su prostetine koja, kuri privalės jam atstoti tą, kurią jis prarado pratybose.
“Aš esu laimės kūdikis, visi mes jaučiamės taip. Viskas galėjo pasibaigti žymiai baisiau. Išskyrus mano prarastą koją, mes iš to sumaitoto tanko išėjome gyvi ir (beveik) sveiki.”– šypsodamasis sakė vaikinas. Iš tikrųjų kalbėdamas apie ateitį Ezra šypsosi iki ausų.
Jis net ne kartą pasakė, kad šis įvykis buvo geriausia, kas nutiko jo gyvenime. Beprotiška frazė iš vaikino lūpų skamba neįtikėtinai, tačiau tiesa ta, kad Ezra iš tikrųjų džiaugiasi, kad taip atsitiko. Jis prisipažino, kad iki tol jis nežinojo savo gyvenimo tikslo. Šis gyvenimo posūkis parodė jam jo kryptį, o Dievo malonės dovanota galimybė išgyventi jam tapo antru šansu.
Anot Ezra, pasiduoti yra lengviausia išeitis, kurios jis nenori imtis. Anaiptol, vaikinas planuoja studijuoti ir surasti sritį, kurioje jis aistringai galės užsiimti kuo nors, susijusiu su pagalba kitiems. Viena iš tokių jam aktualių ir įdomių sferų – prostetinių galūnių kūrimas.
“Tai yra geriausia man gyvenimo suteikta galimybė atsispirti ir siekti kažko aukštesnio” – apie savo būsimus planus dirbti su likimo broliais ir seserimis pasakojo šis herojus.
Drąsaus herojaus pasakojimas iš pirmų lūpų (anglų kalba):
