Kai kuriuos žmones apsipirkinėjant parduotuvėje erzina pernelyg draugiški ir plepūs darbuotojai ir kasininkai, o kai kurie pirkėjai kartais mėgsta ateiti į parduotuvę vien dėl smagaus neįpareigojančio pokalbio. Kad ir kokiai kategorijai žmonių priklauso šios istorijos herojė, jai pasisekė, kad ją pastebėjusi parduotuvės darbuotoja nuoširdžiai susirūpino dėl jos. Nors ši istorija nutiko JAV ir atskleidžia labai opią problemą būtent toje šalyje, su panašiais rūpesčiais susiduria ne ką mažiau ir mūsų senjorai.
79-erių Jean vieną dieną sulaukė skambučio, kuris vos neįvarė jai širdies smūgio. Ragelyje ji girdėjo vyrišką balsą. Vyras, prisistatęs policininku ir federaliniu agentu pasakė Jean, kad ši yra skolinga nesumokėtų mokesčių. Jai žūt būt reikėjo padengti skolą, kitaip jos lauktų labai liūdnos pasėkmės ir net areštas.
Jean gyvena vieniui viena ir niekas negalėjo jai tą akimirką pagelbėti atskleidžiant, kad su ja susisiekė telefoniniai sukčiai. Tačiau to pati senjorė nežinojo iki tol, kol po visos dienos grąsinimų ir skambučių jai buvo pasiūlyta išeitis. Moteris turėjo nueiti į vietinę parduotuvę ir niekam neprasitariant nupirkti dovanų kortelių už 700 dolerių.
Tai yra labai dažnai pasikartojanti nusikaltėlių taktika. Sukčiai iš viso pasaulio didesnių ar mažesnių pastangų dėka gali gauti žmogaus bent jau pagrindinius duomenis. Tai gali būti elektroninis paštas, telefono numeris, kokie nors kiti duomenys. Dažnai sukčiai skambina ir bet kam, kam papuola.
Tokiu būdu iš 100 ar daugiau taikinių jie pataiko būtent ant vienišų senolių, kurie patiki viskuo, ką jiems šie pasako. Dažnai tai būna labai bauginantys dalykai, todėl nieko nenutuokiantys žmonės pasiryžta išpildyti visas jiems iškeltas sąlygas. Tokiu būdu per metus išviliojama daugiau nei 100 milijonų dolerių.
Taigi, Jean iškeliavo su mobiliuoju į savo artimiausią prekybos centrą. Tą dieną ji su sukčiais kalbėjosi net keletą valandų, klausydama vis baisėjančių ir baisėjančių grąsinimų. Moteris akivaizdžiai jaudinosi ir juto didelį stresą. Jos veido išraišką ir kūno kalbą pastebėjo darbuotojai parduotuvėje. Laimei, Sophia Rossi ir jos kolegos yra apmokyti ir žino, kad sukčiai egzistuoja.
Sophie nusprendė pakalbinti senolę ir neįpareigojančiai paklausti, kam ji perka dovanų kortelių už didelę sumą. Jean sukčių liepiama negalėjo neprasitarti nė žodžiu, tačiau ji negalėjo suvaldyti savo emocijų. Sophie atpažino žmogaus, pakliuvusio į pinkles elgesį ir nusivedė Jean į šoną pasikalbėti.
Moteriai jaunos merginos skubiai paaiškino, kad ją apgavo ir jokia teisinė ar kita agentūra nereikalaus pinigų dovanų kortelių pavidalu. Be abejonės, daug kas pagalvotų – kaip galima patikėti, kad tikri policininkai prašys dovanų kortelių kaip atlygio.
Tačiau verta prisiminti, kad apgavysčių aukomis dažniausiai tampa arba neįgalūs, arba senjorai, kurie apie tokius dalykus nė nenutuokia. Laimei, Jean pateko į nuoširdžias rankas ir pavojų gerai “užuodžiančias” merginas.
Netrukus Jean jau kalbėjosi su tikrais policijos pareigūnais, kurie kitaip nei sukčiai, su senjora kalbėjo labai gražiai ir užtikrino, kad ji niekam nieko neskolinga ir į kalėjimą nekeliaus. Tobulėjant technlologijoms, jų naudojame vis daugiau ir daugiau.
Ne visi žmonės tinkamai pasidomi, kokią jie informaciją sutinka pateikti trečiosioms šalims, kai pradedame naudotis kad ir Facebook’u ar kitomis programėlėmis. Reikia stengtis apsaugoti vyresnio amžiaus žmones jiems papasakojant apie egzistuojančias sukčių schemas ir kaip jas atpažinti.
Pabaigoje Jean pajuto palengvėjimą ir pasakė: “Jei man tie sukčiai dar kartą paskambintų, aš jiems pasakyčiau pakelti savo užpakalius ir eiti užsidirbti sąžiningu būdu. Gana vogti pas sunkiai dirbančius ir senus žmones”.
