Lisa Sweeney jau ilgą laiką dirba paštininke ir gerai pažįsta lankomus žmones. Moteris žino ne tik jų vardus ir veidus, bet ir gyvenimo įpročius.
Vieną dieną Lisa nešiojo laiškus rajono gyventojams, tačiau priėjus prie Marie Boyer Westerleigh namo jai kilo įtarimas. Laiškai vis dar gulėjo moters pašto dėžutėje, o šiukšlių konteineris stovėjo prie kelio, nors Marie jį parsiveža į kiemą vos tik šiukšlės būna išvežtos.
“Aš puikiai pažįstu šią vietą. Šiukšlės išvežamos penktadienį, o Marie konteineris vis dar stovėjo prie kelio pirmadienį. Tai buvo signalas“ – pasakoja paštininkė.
Lisa iš karto surinko pagalbos numerį, nežinodama, kad Marie jau keturias dienas gulėjo ant grindų ir negalėjo atsistoti.
“Aš tiesiog nesugebėjau atsistoti“ – sako Marie Boyer Westerleigh.
“Kviečiausi pagalbą, bet niekas manęs negirdėjo. Visą laiką galvojau, kad nenoriu dar mirti“.
Paštininkės skambutis galiausiai išgelbėjo senutės gyvybę, tačiau jos kūnas stipriai dehidratavo.
“Mano lūpos buvo visiškai perdžiuvusios“ – sunkias dienas prisimena Marie.
“Kai pareigūnas pagaliau išėjo iš namo ir pasakė, kad Marie yra gyva, aš apsiverkiau“ – prisimena paštininkė.
Po šio nelaimingo atsitikimo moterys labai suartėjo. Bent du kartus per savaitę jos susitinka ir valgo mėgstamiausius Marie ledus.
“Ji yra išskirtinė. Jeigu ne Lisa, manęs dabar čia nebūtų“ – istoriją užbaigia senutė.
