Kalėdos yra stebuklingas metų laikas, kurį visada norisi praleisti su šeima ir draugais. John Dorrah nuo pat vaikystės su nekantrumu laukė didžiųjų metų švenčių, tačiau su visais maloniais prisiminimais jį kasmet kankino vienas klausimas.
Jo mama Sue kasmet Kūčių dieną griebdavo automobilio raktelius ir skubiai atsisveikinusi su šeima sakydavo, kad grįš po kelių valandų. Nei ji, nei tėvas niekada nesakė, kur ji išeidavo. Sue tiesiog pasakydavo, kad išeina su reikalais – kažko nusipirkti ir kažką atlikti.
Tai buvo keista visai šeimai, kuri žinojo, kad darbšti moteris visais pirkiniais pasirūpina iš anksto ir paskutinę akimirką jai nieko nereikia lėkti pirkti. Tačiau po daugelio metų John sužinojo didžiają paslaptį. Vieną dieną po mamos mirties jis gavo laišką.
Jis manė, kad tai bus vienas iš užuojautos laiškų, kurių per pastarąsias savaites jis su šeima gavo dešimtis. Jis buvo nuo vyro, vardu Robert. John sutriko, nes jis buvo įsitikinęs, kad jo šeimos ir draugų rate nėra žmogaus vardu Robert. Laiškas prasidėjo kreipiniu būtent į jį.
“Brangus John,
norėjau tik pasakyti, kad nuoširdžiai vertiname tai, ką tavo mama Sue padarė dėl mano šeimos per daugelį metų. Kasmet per Kūčias ji atvykdavo į mūsų namus persirengusi Kalėdų senele ir atveždavo dovanų mano vaikams, kurių mes patys neįstengdavome nupirkti. Per visus šiuos metus ji jiems padovanojo batų, džinsų, marškinėlių, žaislų ir saldainių. Žinau, kad tu ir tavo šeima dabar išgyvenate sunkų gedulo laikotarpį – mes taip pat. Mes labai mylėjome tavo mamą ir norėjome papasakoti tau, ką ji padarė dėl mūsų per visus šiuos metus.
Su meile,
Robert, Nellie ir vaikai.”
Paaiškėjo, kad jis buvo mamos bendradarbis, kuris panoro atskleisti tiesą apie tikrąją Sue asmenybę. Robert ir Sue buvo daugiau nei darbo bičiuliai ir visi tie pasiteisinimai, kuriuos ji sugalvojo visus tuos metus, buvo tik būdas slaptai pasprukti ir praleisti porą valandų su jo šeima.
John mama visada grįždavo namo sutartu laiku, todėl iš jos niekas jėga netraukdavo informacijos apie tai, kur ji buvo. Tuo metu išlaikydama paslaptį nuo savo šeimos ir visų aplinkinių, Sue tyliai darė gerus darbus. Ji padėjo sunkiai besiverčiančiai šeimai per gražiausias metų šventes ir niekados nesitikėjo nieko atgal.
Ji net nenorėjo savo artimųjų palaikymo ar patapšnojimo per petį. Ji žinojo, kad daro gerą darbą ir jai viduje to suvokimo užteko. John netikėtai su tuo laišku gavo pačią geriausią dovaną – žinojimą, kad jo mama buvo tikrų tikriausias angelas.
