Neegzistuoja toks žmogus, kuris neapsidžiaugtų laimėjęs loterijoje. Tai yra vos ne kas antro žmogaus planetoje svajonė – sumokėjus vos porą eurų ar dolerių laimėti kur kas didesnes sumas atgal. Vieniša 3 vaikų mama Sofia Andrade už likusius porą dolerių kišenėje degalinėje nusipirko nutrinamą loterijos bilietą.
Tą dieną ji įvardijo kaip pačią sėkmingiausią jos gyvenime – visiškai netikėtai ji laimėjo 200 dolerių. Tačiau įsėdus į automobilį ją staiga apėmė visiškai kitokie jausmai. Ji pamatė benamį, prašantį išmaldos, maisto ar drabužių. Moteris panoro pavaišinti šį vyrą kava, nes ji tikėjo, kad sėkme reikia dalintis.
Kai kuklus benamis vardu Glenn sutiko atsigerti kavos kavinėje, jis papasakojo apie savo situaciją. Tai nebuvo kažkas išskirtinio. Jis, kaip ir daugelis panašaus likimo žmonių, tiesiog patyrė nesėkmę po nesėkmės ir pamažu nematė kelio atgal. Kai Sofia paklausė, ar jis turi kur miegoti tą šaltą žiemą, vyras prisipažino, kad prieglaudos yra perpildytos.
Jo vienintėlė išeitis – miegoti palapinėje. Staiga Sofia laimė ir sėkmė nebe atrodė tokia saldi, kai ji sužinojo, kaip liūdnai gyvena tie, kuriuos dažnai ignoruojame. Ji nusprendė, kad tą dieną ji laimėjo tuos pinigus tam, kad jos rankos galėtų padėti Glenn praleisti bent jau 3 sekančias naktis šiltai ir saugiai motelyje.
Moteris nusivežė benamį į motelį ir ten sumokėjo už nakvynę trims naktims. Nors Sofia finansinė padėtis nėra labai gera, ji pasirinko atiduoti laimėjimą tam, kam to žymiai labiau reikia. “Tai yra didžiausias ir dosniausias rūpestis, kokį man kas nors suteikė mano gyvenime” – su ašaromis sakė vyras.
Po poros dienų Sofia nusprendė pasidalinti savo istorija Facebook. Ji nesitikėjo tokio milžiniško atsako, tačiau ji džiaugėsi, kad į jos istoriją atsiliepė tūkstančiai neabejingų žmonių. Ji gavo žinutes, kuriose įvairūs asmenys panoro padėti Glenn, tad Sofia nusprendė sukurti aukų rinkimo puslapį. Staiga vos per parą toje sąskaitoje atsidūrė per 6 000 dolerių, o tai reiškė kad su Sofia pagalba Glenn dabar gali turėti ir nuolatinį būstą.
Vyras sulaukė ir kitokių dovanų – jam buvo nemokamai suteiktos kirpėjo paslaugos, buvo paaukota daug drabužių ir viena mergaitė net nusiuntė atviruką Valentino dienos proga. Visa ši patirtis buvo labai emocionali visiems. Sofia pajuto kur kas didesnį malonumą ir pasitenkinimą padėdama šiam vyrui, nei išleidžiant tuos pinigus sau ar vaikams.
Galiausiai jų susitikimas ir pažintis buvo kuo tikriausia lemtis, nes nedidelio gero Sofia darbo dėka pagalbą vyrui sugebėjo suteikti kur kas daugiau žmonių. Be abejonės, tokios istorijos nėra apie tai, kaip išspręsti benamystės problemą visame pasaulyje, tačiau pokyčiai prasideda nuo pavienių nedidelių gerų darbų.
