Visi mėgstantys žygius į kalnus ar miškus privalo prisiminti vieną auksinę taisyklę – niekada neikite vieni. Nors žygiai gamtoje iš esmės nėra pavojingas sportas, tačiau dažniausiai šia veikla užsiimama pakankamai atokiose vietovėse.
Tad jeigu kas nors atsitinka su vienu iš žygeivių, sulaukti pagalbos gali būti labai sunku arba net neįmanoma. Štai John Utsey su savo dviem vaikais tuo įsitikino savo kailiu, kai vieną dieną išėjo į žygį kalnuotoje vietovėje.
Vyras su 12-mete dukra ir 10-mečiu sūnumi išėjo į nežinomą taką, kuris lydėjo link aukščiausios parko vietos. Buvęs jūrų pėstininkas buvo tikras, kad jo vaikai po daugybės žygių tikrai turi daug patirties ir žinių bet kokioms situacijoms. Žygio takas buvo nepaprastai gražus, tad vyro mintys nukrypo kažkur toli.
Staiga vienu metu atsikvošėjęs tėvas suprato, kad nemato ir negirdi savo dukros, ėjusios priekyje. Jis pribėgo prie sūnaus ir garsiai pašaukė dukrą, tikėdamasis, kad ji atsilieps netoliese. Tačiau tai, ką jis išgirdo atgal, jam sustingdė kraują. Jis išgirdo vyrišką balsą, kuris šaukė kažką neaiškaus.
John manė, kad parke be jo artimųjų nieko nebuvo, nes automobilių stovėjimo aikštelė buvo visiškai tuščia. Jo kūną nukrėtė šiurpas, o galvoje kaupėsi tik pačios blogiausios mintys. Vyras ir toliau šaukėsi dukros, bet atsaką gavo tik iš nepažįstamojo.
Netrukus jis pamatė savo dukrą, kuri nors ir buvo išsigandusi, tačiau taip pat sekė nepažįstamojo balsą. Visai netoliese prie tekančio upelio jie pamatė gulintį vyrą. Šeima neturėjo kitos išeities, kaip tik pribėgti prie nelaimėlio ir pažiūrėti, kas nutiko.
Vaizdas, kurį jie pamatė, buvo iš tiesų siaubingas. Išsekęs vyras buvo visiškai nusilpęs, negalėjo pajudėti ir normaliai prakalbėti. Jo lūpos buvo suskilinėjusios, tad pirmiausia, ką John padarė, tai pagirdė jį vandeniu. Toje vietovėje absoliučiai nebuvo telefono ryšio, tad vyrui su vaikais neliko kitos išeities, kaip tik grįžti į parkingą, kur jie galėtų iškviesti pagalbą.
Jie paliko sužeistą vyrą su visu savo turėtu maistu ir vandeniu ir nubėgo kviesti gelbėtojų. Specialistai užtikrino, kad jiems pakanka suteiktos informacijos tam, kad jie surastų nukentėjusįjį, tad Johnui su vaikais buvo patarta važiuoti namo. Grįžęs namo John negalėjo sudėti bluosto ir laukė gerų žinių iš gelbėtojų. Deja, bet po kurio laiko jis sužinojo, kad gelbėtojai nesugebėjo rasti sužeisto vyro, tad John vos prašvitus vėl keliavo į mišką su gelbėtojais ir sugebėjo tiksliai surasti nelaimėlį.
Vėliau paaiškėjo, kad į bėdą patekęs vyras ten vienas išbuvo net 14 dienų. Specialistai teigė, kad jo gyvybė būtų užgesusi per artimiausią dieną, jei John nebūtų jo radęs ir suteikęs jam būtiniausią pirmąją pagalbą. Taip dviejų vaikų tėvas įsitikino, kad likimo vingiai yra labai sukti, tačiau stebuklingi.
Tą dieną jo dukra tiesiog privalėjo nuklysti nuo tako vien tam, kad skardus John balsas pasiektų nelaimėlį, kuriam reikėjo pagalbos. Nors išgelbėtas 50-metis buvo patyręs žygeivis, jis padarė vieną kritinę klaidą – jis žygiavo vienui vienas.
