Nors Michal Dobaj yra tik 12-ka metų, berniukas jau žino, ką jis nori veikti ateityje. Nuo pat mažų dienų berniukas žavėjosi ugniagesių gelbėtojų ir medikų darbu, o būdamas vos trečioje klasėje jis išprašė tėvų išmokyti jį daryti dirbtinį kvėpavimą.
Tą kartą vaiko norą tėvai patenkino užrašydami jį į specialius kursus, kuriuose berniukas išmoko daryti širdies masažą ant modernios muliažinės lėlės. Nuo tos dienos Michal pasitikėjo savo jėgomis ir buvo pasiruošęs ekstrinėms situacijoms. Jis tobulino savo žinias savarankiškai žiūrėdamas įvairius edukacinius video internete, todėl jo kompetencija augo su kiekvienais metais.
Be abejo, niekas nesitikėjo, kad Michal teks susidurti su situacija, kurioje jam reikės pasinaudoti savo žiniomis. Tačiau vieną dieną važinėjant dviračiais su draugais šeštokas pamatė ant šaligatvio gulintį vyrą. Tą karštą vasaros dieną miestelyje buvo daug žmonių, tačiau visi apeidinėjo vyrą galvodami, kad jis yra prisigėręs.
Tačiau Michal neatmetė galimybės, kad nepažįstamajam tiesiog gali būti bloga, todėl jis pribėgo patikrinti jo kvėpavimo. Jo įtarimai pasitvirtino – vyras buvo be pulso, o nuo jo nesklido joks alkoholio kvapas. Michal greitai surinko greitosios pagalbos numerį, trumpai papasakojo situaciją ir dispečerės prašymu pradėjo širdies masažą.
Aplink berniukus ir gyvybės ženklų nerodantį vyrą susibūrė minia žioplinėtojų, tarp kurių net buvo tie, kas nusijuokė iš šeštoko, bergždžiai besistengiančio dėl girto vyro. Tačiau niekas nesugebėjo išblaškyti susikoncentravusio paauglio ir jis toliau įnirtingai stengėsi grąžinti žmogui širdies plakimą. Tik atvykus greitajai minia buvo išvaikyta ir visi, kurie juokėsi, kaip mat užsičiaupė.
Situacija iš tikrųjų buvo rimta ir tik Michal dėka vyrą medikai sugebėjo vos atvykę atgaivinti. Galiausiai medikai patys buvo šokiruoti, kad iškvietęs greitąją žmogus buvo 12-metis berniukas. Nors berniukui vėliau truko keliolika minučių atgauti kvapą nuo intensyvaus gaivinimo, jis didžiavosi tuo, kad vienintėlis sugebėjo tinkamai sureaguoti į situaciją.
Vyras netrukus buvo nugabentas į ligoninę, kur jo būklė buvo stabilizuota. Be abejonės, sužinoję apie tai, kokį žygdarbį padarė jų sūnus, Michal tėvai juo labai didžiavosi. Pasididžiavimą ir dėkingumą už padarytą gerą ir kilnų darbą paaugliui parodė ir miestelio valdžia bei gelbėjimo tarnybos.
Niekas nebuvo matęs iki tol tokio drąsaus ir ryžtingo šeštoko, kuris sugebės nelaimėliui bėdoje išgelbėti gyvybę. Žinodami jo aistrą ugniagesių gelbėtojų darbui, vietinė tarnyba apdovanojo Michal garbės medaliu ir padovanojo jam unikalų šalmą. Tai buvo mažiausia, ką galima dėl tokio didvyrio padaryti.
Ši istorija netrukus nuskambėjo per visus televizijos kanalus, nes tai buvo puiki pamoka visiems suaugusiesiems. Skaudu yra žinoti, kad aplink mus yra daugybė abejingų žmonių, kurie gali neprieiti prie žmogaus, susmukusio gatvėje. Šio berniuko pavyzdys tik įrodo, kad visada vertėtų neskubėti daryti išvadų apie žmogų, o suteikti pagalbą nepaisant nieko.
