Gyvename išties progresyviais laikais, kai paprastam žmogui yra pasiekiama žymiai daugiau resursų ir žinių, nei kada nors praeityje. 21-ojo amžiaus žmogus yra labiausiai išsilavinęs, nes net praeito amžiaus viduryje ar pabaigoje neretas žmogus iš provincijos dėl gyvenimo aplinkybių negalėjo baigti daugiau, nei keletą klasių. Labai daug žmonių tiesiog privalėjo prioretizuoti darbą, o ne mokslus, nes reikėjo padėti savo tėvams išlaikyti šeimą ir padėti duonos ant stalo.
Vienas vyras tapo labai nejautrios kavinės darbuotojos pašaipų auka, kai jis negalėjo perskaityti meniu, kabėjusio kavinėje ant sienos. Vyras buvo iš pradžių puikios nuotaikos ir norėjo užsakyti pieno kokteilį, todėl jis merginos paklausė, kokius kokteilių skonius jie turi.
Kai mergina pirštu parodė, kad visi skoniai yra išvardinti meniu lentoje už jos nugaros, vyras pasimetė sekundei ir pasakė, kad jis pamiršo namie akinius ir negali įžiūrėti, kas ten parašyta. Tačiau ir tada mergina už prekystalio nebuvo linkusi geranoriškai padėti ir įteikė vyrui mažą meniu popieriniame lankstinuke tam, kad jis perskaitytų jų turimus kokteilių skonius.
Tada vyriškis privalėjo jai prisipažinti tai, ko jis nenorėjo atskleisti – jis nemoka skaityti, todėl jam reikėjo darbuotojos pagalbos. Tačiau vietoje to, kad mergina aptarnautų vyrą, ji pradėjo vertinti jį ir kritikuoti.
“Jūs nemokate skaityti? Aš negaliu patikėti kad mūsų laikais yra suaugusių žmonių, nemokančių skaityti” – su nemalonia veido išraiška sakė mergina.
Jos pastabas nesunkiai išgirdo kiti klientai. Laimei, jie iš karto priėjo prie sugėdinto vyro ir pagelbėjo jam išvardindami visus kavinės siūlomus kokteilių skonius. Jauna pora buvo pasišlykštėjusi merginos elgesiu ir ne vieną kartą jai pakartojo, kad taip nevalia kalbėtis su savo klientais. Pagalbos ranką ištiesusi mergina taip pat prisipažino, kad neraštingumo problema jai yra labai suprantama, nes jos teta taip pat nemoka skaityti.
Tačiau netrukus pora neteko žado pamačiusi pažįstamą žinomą laidų vedėją, kuris nustebino juos atskleisdamas paslaptį. Visa ši situacija buvo suvaidinta ir tai tebuvo eksperimentas, siekiantis pamatyti, kaip elgsis kiti žmonės, girdintys patyčias. Tai buvo laidos „O kaip pasielgtumėte jūs?” epizodas, kuriame buvo siekiama pamatyti, kaip žmonės reaguoja į neraštingumo problemą.
Nors porelė džiaugėsi, kad šis nemalonus pardavėjos elgesys buvo netikras, jie žinojo, kad egzistuoja daugybė žmonių, kurie iš tikrųjų smerktų žmogų dėl to, kad jis neraštingas. Eksperimentas tęsėsi ir absoliučiai kiekvienas naujas kavinės lankytojas stojo į vyro pusę ir pasmerkdavo jaunos kasininkės pašaipas dėl nemokėjimo skaityti.
Tačiau didžiausią efektą epizode paliko paskutinioji moteris, ramiai įėjusi į kavinę ir iš karto išgirdusi nemalonius darbuotojos žodžius. Moteris nieko nelaukdama priėjo prie pagrindinio herojaus ir švelniu balsu vardijo jam visą ilgą sąrašą kokteilių. Kai pardavėja jos paklausė, ką ji mano apie tai, kad šis žmogus nemoka skaityti, moteris turėjo pribloškiantį atsakymą.
Ji atskleidė, kad ji yra mokytoja. Pedagogė kuo puikiausiai žino tas situacijas, kai gyvenimo aplinkybių paveikti žmonės meta mokyklas tik dėl to, kad išgyventų ir užsidirbtų kąsniui maisto.
“Jūs nežinote, kokias galimybes šis žmogus turėjo arba neturėjo jo gyvenime. Akivaizdu, kad jums pasisekė užaugti šeimoje ir aplinkoje, kurioje jums neteko rinktis – eiti dirbti ar atlikti penktos klasės namų darbus.” – atsakė pedagogė.
Beveik su ašaromis akyse vėliau moteris pripažino, kad net 21-ajame amžiuje skurdas lemia tai, kad vaikai praslysta pro švietimo sistemos plyšius. Tą patį patiria ir skurde gyvenantys ir dar mokymosi sutrikimų turintys vaikai, kuriuos mažai finansuojama sistema iš viso palieka jos paribiuose. Kai laidos vedėjas visų klausė, kodėl kiekvienas šios kavinės lankytojas apgynė skaityti nemokėjusį vyrą, ši moteris pasakė kai ką nuostabaus.
“Mes esame maža, tačiau tvirta miestelio bendruomenė. Mes galbūt nesame labai ypatingi ir išsilavinę, tačiau mes vis dar rūpinamės vienas kitu. Daug kas šiose apylinkėse užaugo varge ir dirbo tiesiogine prasme juodus darbus – anglies kasyklose dirbo paaugliai ir net vaikai. Mes žinome, kad jei žmogus kažko nemoka, tai ne dėl tingumo.”
„Galiausiai mes elgiamės su kitais taip, kaip norėtume, kad elgtųsi kiti su mumis. Mūsų bendruomenė yra grįsta tarpusavio pagarba, meile ir empatija.” Ši laida buvo puikiausias pavyzdys, kaip iš tikrųjų turėtų gyventi mažos bendruomenės – besirūpindamos kiekvienu savo nariu, nepaisant jo statuso, išsilavinimo, žinių ar sugebėjimų.
