Dažnai tėvai negali rasti vieno sprendimo diskusijose apie vaikų naudojamas technologijas. Šiandien tiek vaikai, tiek suaugę, praleidžia žymiai daugiau laiko telefonuose, nei kada nors iki šiol. Nors atrodytų, kad tai nekaltas užsiėmimas, tačiau įvairiame amžiuje priklausomybė technologijoms sukelia pačių įvairiausių problemų.
Apie tai pagalvojo ir viena 4 vaikų mama iš Australijos Mel Watts, kuri sugalvojo unikalų būdą susitvarkyti su dažna tėvų problema su vaikais. Jos 12-metis sūnus Ayden be abejonės jau savo amžiuje pradėjo prašyti išmaniojo. Tačiau mama žinojo, kad turėti telefoną yra prabanga, su kuria vaikas turi prisiimti ir atsakomybę.
Tad ilgėliau pagalvojus, Mel sukūrė 17 punktų sutartį, kurią turėjo jos sūnus pasirašyti. Jos manymu tai buvo idealus sprendimas, kurio dėka visi šeimoje žino konkrečias taisykles. taisyklių, arba sutarties punktų nesilaikymas grėsė telefono atėmimu. Apie savo ketinimus papasakojusi internete, Mel sulaukė didelio kitų tėvų dėmesio.
Nemažai žmonių teigė, kad mama yra per griežta įvesdama tokias sąlygas, kurioje sūnus turės mažai privatumo, tačiau Mel sulaukė nemažai palaikymo taip pat. Kaip žinia, mūsų laikais tėvai privalo išbandyti įvairias priemones tam, kad vaikai išmoktų būti atsakingais ir nepriklausomais žmonėmis.
Sutarties punktai prasidėjo tuo, kad jei Ayden pamestų arba dėl savo kaltės sugadintų telefoną, jis pats iš savo pinigų ir turėtų ji išpirkti. Sekanti sąlyga buvo apie bendravimą su jais. Ayden privalo visada atsiliepti į tėvų skambučius, jei to negali padaryti, jis privalo parašyti žinutę. Kitu atveju tėvai darys prielaidą, kad jis pavojuje ir jo ieškos su policija. Paauglys taip pat gali visą mėnesį stebėti savo sunaudojamo interneto kiekius ir pats užsitikrinti, kad jam jo užteks visam mėnesiui.
Jei Ayden viršys limitus, liks arba be interneto, arba leis savo pinigus papildymams. Vėliau sekė kiek griežtesnės taisyklės dėl naudojimosi telefonu namie. Auden negali naudoti telefono namie vienumoje ir privalo atiduoti prietaisą kas vakarą 7.30. Vaikas taip pat privalo neįsivelti į bėdą dėl telefono naudojimo mokykloje, kitaip jis vėlgi neteks privilegijos turėti telefoną.
Sekančios taisyklės buvo apie tai, kaip bendrauti internete su kitais. Mel griežtai uždraudė sūnui ką nors įžeidinėti, aptarinėti, tyčiotis iš kitų, neskelbti jokių nuotraukų ar asmeninių šeimos gyvenimo detalių. Mel priminė sūnui, kad jo paskyros internete bus stebimos ir tėvai turės pilną prieigą prie jo asmeninių slaptažodžių.
Galiausiai mama užbaigė sutartį pabrėždama, kad telefonas nėra kažkas, be ko negalima gyventi. Tai – prabanga, kurios jis gali lengvai netekti, jei sulaužys šios sutarties sąlygas. Ją pasirašęs vaikas įsipareigoja bent jau iki 15 gimtadienio jų laikytis. Nors visas šis kontraktas gali būti vertinamas kaip itin griežtas, Ayden buvo laimingas ir su džiaugsmu prisiėmė vykdyti visas sąlygas.
Mel taip pat nustebo, kiek daug mamų kreipėsi į ją prašydamos pasidalinti paruoštu dokumentu, kurį jos galėtų panaudoti ir su savo vaikais. Moteris gavo ir piktų komentarų, teigiančių kad ji visiškai atima iš savo vaikų privatumą. Tačiau ji teigia, kad tokio amžiaus vaikai neturi turėti jokių pokalbių ar reikalų, apie kuriuos jų tėvai neturėtų žinoti.
Dažnai tėvai net nesusimąsto, kokie dalykai, puslapiai ir informacija yra pasiekiama tokio amžiaus vaikams, todėl tokia griežta mamos kontrolė sulaukė didelių pagyrų. Vaikai patys nežino, kas yra gerai ir kas blogai internete, jie labai greitai perpranta visas technologijų peripetijas ir labai lengvai yra įtraukiami į vienokį ar kitokį žaidimą ar programėlę. Mel nesitiki, kad jos sūnus iš karto žinos, kaip naudotis mobiliuoju atsakingai, todėl ji kaip mama, norėjo jam suteikti konkrečias gaires, kas yra priimtina, o kas ne.
