Vyresnės kartos atstovai dažnai pasakoja, kaip anksčiau žmonės gyveno su kur kas didesniu bendruomenės jausmu. Visi kartu švęsdavo šventes, liūdėdavo kartu per nelaimes ar netektis, padėdavo vieni kitiems. Šiandien visuomenė tapo labai idividualistiška. Tai nėra nei labai gerai, nei labai blogai. Juk iš esmės ir esame kiekvienas už save, tiesa?
Tačiau šis požiūris į gyvenimą atskiria mus vieni nuo kitų ir kartais visai po mūsų nosimis, už kaimyno uždarų durų, gali vykti siaubingi dalykai. Tuo įsitikino ir Lucy Ashen iš Jungtinės Karalystės. Lucy su šeima gyveno daugiabutyje pastaruosius 21-erius metus.
Šalia esančiame bute gyveno senutė, tačiau dėl savo uždarumo ir ne visiškai puikios psichologinės sveikatos ji su kaimynais bendraudavo tik koridoriuje. Lucy niekada nežinojo, kas vyksta už senutės uždarų durų. Vienintelis faktas, kurį moteris nuspėjo buvo tai, kad senolė gyvena viena.
Įprastai, Jungtinės Karalystės įstatymai ir socialinės apsaugos institucijos užtikrina, kad senoliai, kuriems reikalinga pagalba, ją gautų. Tačiau Lucy vieną dieną suprato, kad jos kaimynė nesulaukia jokios pagalbos. Lemtingą dieną senolė kaip visada išėjo iš buto pasivaikščioti po koridorių, o jos durų spyna netikėtai užsitrenkė.
Panikuojanti senutė pradėjo prašyti pagalbos, o Lucy kaip tik buvo namie. Ji sugalvojo, kad į kaimynės butą ji gali įlipti per atidarytą senolės miegamojo langą. Tačiau tam vazdui, kurį pamatė moteris patekusi į senutės butą, ji nebuvo pasiruošusi. Vieno kambario butas priminė tikrą landynę, kurioje gyventų benamiai.
Viskas buvo nusėta purvu, visi baldai trupėjo vos nuo prisilietimo. Buvo akivaizdu, kad sena moteris dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės viena absoliučiai nesusitvarko su namais, o jokios nei artimųjų, nei valstybės pagalbos ji nesulaukė jau daugybę metų. Susirūpinusi Lucy susėdo su dėkinga kaimyne ir pasikalbėjo.
Paaiškėjo, kad ji pilnai nesimaudė vonioje jau 13 metų. Ji negali sutvarkyti savo buto o ir pagalbos ji neturi ko paprašyti. Lucy žinojo, kad negali visko palikti taip, ypač dėl to, kad vaizdai iš jos galvos neišėjo visą ateinančią naktį. Kitą dieną moteris nusprendė mandagiai kaimynei pasiūlyti padėti.
Lucy stengėsi būti kuo atsargesnė, kad neužgautų senolės jausmų ir savigarbos. Lamei, 76-erių moteris sutiko, kad jos butas būtų sutvarkytas, o tai reiškė, kad Lucy turėjo pasiraitoti rankoves darbui ateinančioms dviems savaitėms. Namai iš tiesų buvo tokie purvini, kad vienam kambariui sutvarkyti pilnai teko skirti net keletą dienų.
Tuo pat metu moteris paskelbė pagalbos prašymą internete, papasakojo anonimiškai apie senolę ir jos situaciją ir paprašė geros valios žmonių paaukoti bet ką. Ji to nesitikėjo, tačiau atsakas į jos prašymą buvo milžiniškas. Netrukus Lucy važinėjo po miestą ir rinko įvairius suaukotus daiktus, maisto, drabužių ir naudotų baldų.
Geri žmonės net nepatingėjo paaukoti savo laiką ir medžiagas bei išklojo butą nauju kilimu, pritvirtino rankenas koridoriuje tam, kad senolė po namus judėtų lengviau. Galiausiai butas atrodė it naujutėlis, o vieniša senolė buvo labai laiminga. Lucy tapo jos gera drauge, kuri aplanko ja beveik kiekviena diena.
Ši istorija yra puikus pavyzdys tos katastrofos, kuri nutinka vienišiems žmonėms, kurie už uždarų durų niekam neparodo savo gyvenimo. Prašyti pagalbos yra sudėtingas dalykas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tad džiugu, kad Lucy nusprendė prisiimti iniciatyvą ir padarė milžinišką gerą darbą. Tokie maži dalykai iš esmės gali pakeisti kitų žmonių gyvenimus, tad Lucy gražus ir nuoširdus poelgis iš pagrindų pakeitė senutės gyvenimą.
