Tikriausiai neegzistuoja tokia pora, kuri nepatirtų sunkumų bendrame gyvenimo kelyje. Tai gali būti abejonės vienas kito ištikimybe, galbūt tai palaikymo ar supratimo stoka. Vis dėlto santykiai tai ne tik jausmai vienas kitam, bet ir begalinis darbas iki gyvenimo pabaigos. Darbas ne tik su savo antrąja puse, bet ir su savimi.
Joanna Miller su vyru David buvo tikrai laimingi santuokoje. Pora brangino vienas kitą, tačiau gyvenimo rutina ir rūpesčiai atsiliepė ir jų kasdienybėje. Joanna rūpinosi namais, augino jų dviejų metukų dukrą. Turėdama laisvesnę minutę jauna mama kūrė savo tinklaraštį, kuriame ji pasakojo apie savo gyvenimą.
Vienas įdomesnių dalykų, apie kuriuos rašė savo skaitytojams Joanna, buvo apie savo vyrą, kuris užaugo amišų bendruomenėje. Tai ypatingai religinga bendruomenė, vertinanti paprastą gyvenimą be technologijų, automobilių ir net elektros. Pagrindinės tokių šeimų vertybės buvo religija, drausmė ir sunkus darbas.
Nors David nebegyvena toje bendruomenėje ir vedė paprastą merginą, jo kraujyje vis vien išliko didelis darbštumas. David dirbo pardavimų vadybininku įmonėje, prekiaujančioje mobiliais nameliais, o jo darbo valandos su kiekvienu mėnesiu vis ilgėjo. Tai pradėjo veikti jo žmonos nuotaikas.
Ją pradėjo kankinti nerimas – ar mano vyras man ištikimas? Kodėl jis nenori praleisti laiko su šeima? Mergina pradėjo jaustis vieniša, izoliuota ir nepasitikinti savimi. Galbūt jos vyro jausmai jai iš tikrųjų blėsta? Joanna uždavė sau daug negatyvių klausimų, tačiau ji dar neišdrįso paklausti to savo vyro.
Vieną dieną susikrimtusi mergina lankstė skalbinius. Ji rūšiavo į vieną krūvą savo drabužius, o į kitą vyro. Staiga jos akį patraukė detalės, kurių ji iki tos akimirkos nė nepastebėjo. Joanna žiūrėjo į savo drabužius, kurie buvo spalvingi, iš gerų medžiagų, o kai kurie iš jų buvo išties brangūs. Jos drabužių krūva taip pat buvo labai didelė, palyginus su vyro.
David drabužiai, kita vertus, buvo sudraskyti, skylėti, sunešioti. Jų buvo vos keletas, tačiau Joanna visada prisiminė jo žodžius apie tai, kad jam daug nereikia. Staiga Joanna užplūdo didelis kaltės, tačiau ir palengvėjimo jausmas. Ji suvokė labai svarbią tiesą apie savo vyrą – jis iki vėlumos yra darbe tam, kad aprūpintų viskuo savo šeimą.
Mergina nė nesusimąstydavo, kaip savanaudiškai ji kartais elgiasi, kai užmiršta, kad jos vyras yra pagrindinis šeimos maitintojas. Joanna “įtraukė” vyrą į neįmanomą situaciją – jei jis dirba per mažai, tai yra blogai, nes šeimai tada trūksta lėšų kažkam nusipirkti. Jei jis dirba per daug, Joanna priekaištauja jam, kad jis leidžia per mažai laiko su šeima.
Ji prisiminė ne vieną kartą, kai ji priekaištavo vyrui dėl to, kad jis vėluoja grįžti namo. “Tu labiau nori praleisti laiką darbe, nei su savo dukra ir žmona” – piktu tonu jam sakydavo Joanna. Pagaliau ji suvokė, kad save neretai ir nejučia įstumia į savanaudiškumo pinkles, kurios aptemdo jos protą ir verčia matyti iškreiptą realybę.
O ji yra paprasta – šis vyras lieja prakaitą kasdien dėl savo šeimos. Jis nėra neištikimas, jis neleidžia laiko kažkur baruose su draugais. Jis dirba – savo šeimos labui. Daugybė Joannos tinklaraščio skaitytojų jos pasakojime atpažino save. Iš tikrųjų, daugelis iš mūsų nors vieną kartą esame iškėlę pretenzijas žmonėms be jokio realaus pagrindo.
“Be abejonės, aš kasdien jo ilgiuosi, tačiau dabar aš suprantu, kad mano pykčiui čia ne vieta. Aš negaliu pykti ant mylimo žmogaus už tai, kad jis mus myli ir dėl mūsų stengiasi.” – rašė Joanna. Mergina savo suvokimu norėjo priminti ir kitoms moterims apie supratimo svarbą.
Labai svarbu prieš išliejant savo emocijas vyrui pagalvoti apie visą situaciją iš jo perspektyvos.
“Jei savo gyvenimą susiejote su darbščiu vyru ir nežinote, ar jis iš tikrųjų jus myli – pasižiūrėkite į jo drabužius. “ – sakė mergina.
