Padavėjais dirbantys žmonės puikiai supranta, kad visada reikia išlikti mandagiu, net jei restorano svečiai elgiasi nepagarbiai. Tačiau kai kurie klientai peržengia visas leistinas ribas…
Siūlome paskaityti vienos padavėjos istoriją.
“Esu visiškai kurčia kairiąja ir tik dalinai girdžiu dešiniąja ausimi. Bėgant metams teko susitaikyti su savo negalia, tačiau puikiai viską girdžiu klausos aparato pagalba. Šiuo metu studijuoju universitete, o laisvu metu dirbu padavėja prabangiame restorane.
Vieną vakarą pas mus užėjo sutuoktiniai, kurie yra gana dažni restorano lankytojai. Vyras visada būna labai malonus, tačiau žmona… Itin kaprizinga ir grubi moteris…
Netrukus priėjau aptarnauti jų staliuką.
– Labas vakaras, ar jau išsirinkote savo patiekalus? – paklausiau aš.
– Greitai pakviesk restorano administratorių! – atkirto nepagarbi moteris.
– Jokių problemų, ponia. Gal galėčiau dar kažkuo padėti?
– Ne! Greitai jį pakvieti!
Nuėjau pakviesti administratorių, nors nežinojau kokia to priežastis.
– Labas vakaras. Kuo galėčiau padėti? – paklausė administratorius.
– Ar Jūsų restorane yra normalu, kad darbuotojai aptarnauja su ausinėmis? Mes išleidžiame didelius pinigus ir tikimės aukšto lygio aptarnavimo. Tai visiška nepagarba klientams…
Daugelis restorano svečių suprato, jog kalba eina apie mane. Tačiau visiems buvo aišku, kad mano ausyse yra klausos aparatai, o ne ausinės.
– Ponia, galiu užtikrinti, kad mes to neleidžiame savo restorane. Jeigu įrodysite, kad bent vienas darbuotojas jas nešioja, liepsiu jam nedelsiant išsiimti, – moteriai tarė administratorius.
– Jūs tyčiojatės iš manęs? Va, pažiūrėkit į šią merginą, – moteris parodė pirštu į mane. – Esame nuolatiniai restorano lankytojai, tačiau niekada nemačiau tokios nepagarbos…
– Labai atsiprašau. Toks elgesys yra netoleruojamas… – vėl tarė administratorius.
– Na, štai pagaliau… Aš tik…
– Kreipiuosi ne į jus… Aš kalbuosi su savo bendradarbe ir drauge, – administratorius žvilgtelėjo į mane ir vėl nusisuko link moters. – O Jūs esate neįtikėtinai bjaurus žmogus. Kaip Jūs drįstate taip bendrauti su jus aptarnaujančiu žmogumi? Daugiau nei akivaizdu, kad ji nešioja klausos aparatą. Kiti restorano lankytojai tai puikiai supranta. Jūs pažeminote ne tik mūsų darbuotoją, bet ir savo vyrą sėdintį prie stalo. Paprašysiu jūsų palikti restoraną. Jūsų vyras gali likti, tačiau jūs turėsite išeiti. Niekas taip nešnekės su mūsų darbuotojais…
– Ach šitaip… Jūs dar labai pasigailėsite, kad kalbėjote su manimi tokiu tonu. Jūs neteksit savo darbo! Mano vyras yra teisininkas ir jis…
– Užteks! – įsiterpė ir moters vyras. – Aš labai atsiprašau už žmonos elgesį. Jūsų padavėja yra aptarnavusi mus ir anksčiau, todėl puikiai žino, jog ji nešioja klausos aparatą, – tuomet jis atsisuko į savo žmoną. – Geriau tu eik namo. Aš esu alkanas, todėl pavalgysiu čia.
Moteris nužvelgė visą restoraną, kuriame buvo mirtina tyla. Tada ji atsistojo ir skubiai išėjo iš restorano. Aš priėmiau užsakymą, o likusi vakaro dalis praėjo be jokių nesklandumų. Sumokėjęs už vakarienę vyras pakvietė mane pasikalbėti.
– Labai atsiprašau už savo žmonos elgesį. Mes net neturime jokių gerai apmokamų darbų. Tiesiog laimėjome loterijoje. Prieš tai dirbau vadybininku vienoje automobilių prekių parduotuvėje. Net nežinau, kodėl ji taip stipriai pasikeitė. Pažadu, kad daugiau niekada neateisiu kartu su ja.
Sąskaita siekė 90 eurų, tačiau vyras paliko dar 100 eurų arbatpinigių.
Kartais jis į restoraną atvyksta su savo draugais, tačiau niekada neateina su savo žmona. Jis visada prašo aptarnauti jo stalą ir palieka puikių arbatpinigių!“.
