Raymond Juliano su savo mergina Chanelle tą dieną į mažą parduotuvę užėjo nusipirkti alaus. Tačiau tai, kaip pakryps tos dienos įvykiai, negalėjo įsivaizduoti niekas.
Kai pora priėjo prie kasos, išsigandęs kasininkas jiems pasakė, kad ką tik buvo apvogtas. Staiga į parduotuvę sugrįžo minėtasis plėšikas ir liepė porai judėti link parduotuvės galo.
Per trumpą akimirką jie tapo nusikaltėlio įkaitais. Išsigandusi mergina pradėjo iš karto verkti, o Raymond bandė ją raminti tuo pačiu neišprovokuojant užpuoliko. Vagis irgi ramino porą ir sakė, kad nieko jiems nepadarys. “Man tik reikia sugalvoti, kaip toliau elgtis” – sakė pavojingas vyras.
Tada jis paklausė, ar jie turi vaikų. Chanelle ir Raymond turi tris vaikus, todėl nedelsdami pasakė kiek jų turi ir jų amžių. Užpuolikui užkliuvo tai, kad minėdamas Chantelle Raymond pasakė, kad ji jo mergina, o ne žmona. Vyras negalėjo suprasti, kodėl jis nėra vedęs vyras. Staiga jis iš kišenės pradėjo kažką traukti, o tai tik dar labiau išgasdino drebančią ir verkiančią moterį.
Staiga užpuolikas davė Raymond dėžutę, kurioje buvo sužadėtuvių žiedas. Raymond priklaupė ant vieno kelio ir paprašė Chantelle rankos. Išaiškėjo, kad visas apiplėšimas buvo netikras ir Raymond buvo viso šio įvykio iniciatorius. Jis pasiruošė taip, kad parduotuvėje daugiau niekas nebūtų, kad niekas netyčia neiškviestų policijos pagalvojus, kad vyksta tikras nusikaltimas. Į didįjį klausimą be žado likusi mergina teatsakė : “Tu rimtai?”. Po dar keliolikos sekundžių ji šiek tiek nusiramino ir ištarė lemtingąjį “taip”.
Tai tikrai buvo ne tokios piršlybos, kurių tikėjosi Chanelle, tačiau jos stiprūs jausmai savo antrai pusei nugalėjo pyktį, kurį sukėlė toks Raymond pokštas. Po keletos mėnesių jis sugebėjo atsilyginti jai už tokį žiaurų pokštą ir pasipiršo antrą kartą romantiškoje aplinkoje Niujorke.
Mažiau nei po metų pora susituokė gražioje ir jaukioje ceremonijoje. Vienas dalykas tikrai aiškus – jie abu niekada gyvenime nepamirš tos unikalios dienos, kai Raymond paprašė Chanelle rankos. Raymond prisipažino, kad atsiprašyti dėl tokios išdaigos jam teko jau ne vieną kartą, tačiau jei tektų viską pakartoti – jis nieko nekeistų.
