Nemažai aktyvaus sporto gamtoje mėgėjų tikrai žino, kad ilgi žygiai ir ypač į kalnus yra tikrai pavojingas dalykas. Tačiau nepaisant to egzistuoja tikrai nemažai drąsuolių, pasiryžtančių ilgam žygiui vienumoje.
Nancy Abell gyvendama vaizdingoje Vašingtono valstijoje nuėjo ne vieną šimtą kilometrų kalnuose. Žygius mėgstanti moteris žinojo daug taisyklių, kurių reikėtų laikytis einant į žygį kalnuotoje vietovėje. Vieną dieną pasivaikščiojimų miško takais metu ji sutiko kitą žygeivę vardu Katharina Groene.
Moteris atkeliavo net iš Vokietijos vien tam, kad įveikti ilgą “Pacific Crest trail” žygių taką. Šis takas driekiasi palei visą JAV rytinę pakrantę, o drąsūs žygeiviai dažnai kelyje praleidžia net 5 mėnesius.
Katharina jau buvo žygio finišo tiesiojoje, tad į Nancy perspėjimus apie jos laukiančius pavojus paskutiniuose 240 kilometrų ji neatkreipė didelio dėmesio. Katharina tuo metu buvo jau sėkmingai įveikusi 4000 kilometrų, tad ji tikrai nemanė, kad jos laukia kažkas neįveikiamo.
Nancy trumpos pažinties metu patarė jai sustoti ir nekopti į kalnus tuo metu, nes oro sąlygos keitėsi kasdien. Tačiau Katharina padėkojusi už rūpestį nuėjo toliau užbaigti savo žygio.
Praėjus porai dienų Nancy vis negalėjo pamiršti sutiktos žygeivės ir mintyse ji jaudinosi dėl jos vis labiau ir labiau.
Moteris tikrino orų prognozes kasdien ir matė, kad sąlygos kalnuose yra ypatingai blogos, tad jos nerimas tik augo. Galiausiai praėjus 7 dienoms ji pasidavė savo instinktui ir paskambino pagalbos numeriu. Telefonu moteris paaiškino gelbėtojams, kad kalnuose yra galbūt nepatyrusi žygeivė ir jai galimai gali grėsti pavojus.
Šioje vietoje reikėtų suprasti, kad pagalbos tarnybos įprastai neskrenda su sraigtasparniu ieškoti žmogaus, kuriam galbūt viskas gerai, kuris tikriausiai nėra pavojuje ir kuris nėra dingęs. Nancy juk iš tikrųjų kliovėsi tik savo instinktu. Tačiau patyrusi moteris sugebėjo kažkokiu būdu gelbėtojus išskristi ir paieškoti Katharina.
Išskridę gelbėtojai atidžiai apžiūrėjo kalną, kuriame pagal jų apskaičiavimus turėtų būti žygeivė. Jie ją pamatė – visi nustebo pamatę Katharina iš tiesų pavojuje. Moteris buvo sušalusi, o pagal specialistų įvertinimus moteris būtų išgyvenusi tik dar vieną dieną.
Nancy pati to iki galo nežinodama iš tikrųjų išgelbėjo Katharina gyvybę. Moteris negalėjo patikėti tuo, kad nepažįstamoji visą šį laiką galvojo apie ją ir galiausiai pasikliovė savo vidiniu balsu ir iškvietė jai pagalbą. Katharina išėjo į šį žygį vedina dvasinių paskatų.
Kaip ir daugelis kitų žygeivių, ji kelionės metu meditavo ir galvojo apie gyvenimo prasmę. Ji buvo praradusi tikėjimą žmonėmis, tačiau šis lemtingas įvykis parodė jai, kad net nepažįstamieji šiame pasaulyje yra sujungti gilesniame lygyje.
