Tikriausiai nėra nuostabesnio jausmo nei pasididžiavimas savo vaikais. Dviejų vaikų tėvas Rob Edwards niekada negalėjo nuslėpti džiaugsmo auginant savo vaikus – sūnų ir jaunėlę dukrą. Nenuostabu, kad tėtis džiaugėsi ir šventė kiekvieną mažiausią ir didžiausią savo vaikų pasiekimą, pademonstruojant jiems savo begalinę meilę.
Kai jo 18-metis sūnus baigė mokyklą, Rob jautėsi lyg devintame danguje. Šis įvykis vyrui buvo svarbesnis net už savo paties išleistuves. Laimingą dieną besididžiuojantis tėvas buvo pakeliui į mokykloje rengtą ceremoniją, tačiau prieš tai jam reikėjo užsukti į banką. Einant link durų laimingas vyras pastebėjo už jo skubančią moterį.
Rob mandagiai atvėrė duris nepažįstamajai ir su šypsena pasiūlė užeiti pirmai. Moteris padėkojo, tačiau pasakė jam, kad tai nebūtina ir tegu jis užeina pirmas.
“Aš neturiu kur skubėti. Šiandien mano sūnus baigia mokyklą ir aš noriu lėtai pasimėgauti kiekviena šios nuostabios dienos minute”– netikėtai atsakė jai Rob. Besišypsantys nepažįstamieji apsikeitė dar trumpu pokalbiu apie tai, kaip gerai, kad jie spėjo į banką dar prieš jam užsidarant ir kaip šaunu turėti vaikus, kurie sėkmingai baigia mokyklą.
Tada jų keliai išsiskyrė ir Rob nuėjo prie nurodyto banko langelio sutvarkyti savo reikalų. Praėjus keliolikai minučių nepažįstamoji ėjo link išėjimo ir įteikė Rob vokelį. Vyras taip pat išgirdo jos pasakytą sakinį : “Sveikinu, labai džiaugiuosi už jus ir jūsų sūnų”. Rob padėkojo už nepažįstamosios palinkėjimus ir užbaigė pokalbį su banko darbuotoja.
Išeidamas vyras pagaliau pažiūrėjo, kas yra tame voke. Jame buvo naujutėlės kupiūros, kurios sudarė 50 dolerių. Vyras prarado žadą. Kodėl nepažįstama moteris taip pasielgė? Išbėgęs į automobilių stovėjimo aikštelę jis pradėjo akimis jos ieškoti. Laimei, jis ją pamatė įsėdant į savo automobilį.
Rob pribėgo prie jos ir primygtinai sakė, kad negali priimti tokios dovanos. “Už ką?” – klausė pasimetęs vyras.
“Kai kalbate apie savo sūnų, jus tiesiog švytite. Jūs esate Dievo dovana jam, tad norėjau prisidėti prie jūsų šventinės dienos ir padovanoti kai ką laimingam jaunuoliui mokyklos baigimo proga.” Tokio atsakymo Rob absoliučiai nesitikėjo, tačiau jį užplūdo dar didesnis laimės jausmas, patyrus visiškai atsitiktinio žmogaus gerumą.
Jis šios moters niekada iki tol nematė, tačiau ta diena liks jo atmintyje ilgam. Jis paprašė leidimo kartu nusifotografuoti ir stipriai ją apsikabino. Vėliau papasakojęs apie nuostabų susitikimą visiems draugams Facebooke vyras pasakė kai ką svarbaus.
“Šiais laikais mums reikia daugiau tokių žmonių. Ne dėl pinigų, tačiau dėl drąsiai demonstruojamo gerumo. Šiandien stipriai apsikabinau visiškai nepažįstamą žmogų.
Šiandien mano didelis džiaugsmas užaugo kelis kartus. Sūnau, didžiuojuosi tavimi. Nepažįstamoji, sutikta banke – ačiū jums labai”. Pasaulis tikrai gali būti gražesnis jei čia ir dabar tapsime vienas kitam geresni ir malonesni. Galima pradėti nuo paprasčiausios šypsenos!
