Darbas kavinėje nėra pats dėkingiausias darbas pasaulyje, nes niekada nežinai, koks bus kitas klientas, kurį aptarnausi. Visi esame matę ir girdėję kone siaubo istorijų, kai niekuo dėti restorano ar kavinės darbuotojai patiria neapsakomą panieką iš piktų klientų.
Tačiau kai kurie gabūs padavėjai moka susidraugauti ir susitarti net su labiausiai surūgusiais žmonėmis. Štai Melina Salazar iš Teksaso valstijos dirbdama “Luby’s” restorane yra pasiryžusi su šypsena aptarnauti net pačius sudėtingiausius klientus.
Melina turi labai šiltą charakterį, o jos šypsena ištirpdo net šalčiausios širdies žmones. Štai todėl ji buvo vienintelė, kuri sutiko aptarnauti vieną pastovų klientą, kurio nemėgo beveik visi. Senolis vardu Walter Swords, pravarde Buck, buvo gerbiamas bent jau dėl to, kad jis tarnavo Antrojo pasaulinio karo metu.
Veteranas lankėsi “Luby’s” restorane kiekvieną dieną, tad jo reputacija buvo visiems gerai žinoma. Jis buvo pagarsėjęs kaip nekantrus, ypatingai reiklus, piktas ir nemandagus su jį aptarnaujančiu personalu. Vyras nesigėdydamas mėgo ir pasikeikti ir išvadinti padavėjus necenzūriniais žodžiais.
Melina buvo vienintelė, kuri sutikdavo jį aptarnauti taip, kaip jis reikalauja. Vyras mėgo savo maistą labai karštą, o jei kas nors būdavo ne taip, jis nesikuklindavo parodydamas savo didelį nepasitenkinimą. Niekas negalėjo suprasti, kodėl Melina net po bendravimo su tokiais klientais išlieka su šypsena ir gera nuotaika.
Vieną dieną Buck nepasirodė savo įprastu laiku kavinėje. Melina tai pastebėjo, tačiau per daug neatkreipė į tai dėmesio. Tačiau kai senolis neatvyko ir sekančias dvi dienas, mergina nuoširdžiai sunerimo. Ji visiškai atsitiktinai vartydama vietinį laikraštį pamatė atspausdintą nekrologą, kuriame buvo įrašytas ir Buck vardas.
Vyras mirė ramia mirtimi savo namuose. Nors Melina nebuvo artimas šiam senoliui žmogus, ją vis vien apėmė liūdesys. Aišku, ji nieko negalėjo dėl šios situacijos padaryti, tad mintyse pasimeldusi už jo šviesią atmintį, mergina kibo į darbus ir toliau gyveno savo gyvenimą.
Mergina dar to nežinojo, tačiau prieš mirtį Buck pagalvojo apie ją ir tikrai įvertino jos nuoširdžias pastangas ir draugystę visų jo apsilankymų metu. Veteranas prieš mirtį net paminėjo Melina savo testamente, kurio įgaliotas pas padavėją apsilankė Buck advokatas. Mergina buvo visiškame šoke nuo to, kad senolis kažkokiu būdu prisiminė ją ir panoro po mirties jai palikti kai ką.
Tačiau tai nebuvo simbolinis dėkingumo gestas. Mergina vos neapalpo sužinojus, kad vyras paliko jai savo automobilį ir 50 000 dolerių. Melina negalėjo patikėti tuo, kad tas rūstus senolis buvo tokios dosnios širdies.
Be abejonės, mergina tuo pačiu ir įsitikino, kad būti geros širdies apsimoka. Ji neprivalėjo pakęsti senolio svyruojančių nuotaikų ir ne visada malonių žodžių. Tačiau mergina žinojo, kad pagarbos ir meilės yra vertas kiekvienas žmogus. Laimei, prieš mirtį Buck tikrai pajuto, kad jis nuoširdžiai rūpėjo net paprastai padavėjai, kuri pasitikdavo jį kasdien su šypsena.
