Vieną rytą William Jazwinski važiavo namo, kai per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė mirksinčius policijos švyturėlius. Nieko nelaukęs vyras sustojo, o priėjus pareigūnui pasisveikino ir pasiteiravo, ar viršijo greitį.
– Labas rytas, – atsakė pareigūnas. – Ne, viskas ne dėl greičio viršijimo. Sustabdžiau jus, nes norėjau padėkoti už karinę tarnybą.
Tą akimirką William prisiminė, kad ant jo automobilio buferio yra užklijuotas lipdukas, susijęs su kariuomene.
– Sveiki, pareigūne. Man didelė garbė, – atsakė William.
Pareigūnas tęsė pokalbį su kariškiu ir pasiteiravo, kur jis tarnavo.
– Man teko praleisti 15 mėnesių Irake, – toliau pasakojo William.
Tą akimirką policijos pareigūnas susigraudino. Jis papasakojo, kad ir jo sūnus tarnavo Irake, tačiau taip ir nesugrįžo namo…
Netrukus pareigūnas pastebėjo sulankstytą JAV vėliavą ant automobilio panelės. Tai buvo tokia pati vėliava, kokią jis gavo po sūnaus mirties.
– Ar neprieštarautumėte išlipti iš automobilio ir apsikabinti? – paklausė policininkas. – Jūs man labai primenate mano sūnų. Dėl to ir sustabdžiau. Pamaniau, kad jūs esate jis. Vis dar negaliu patikėti, kad jo nėra gyvųjų tarpe.
William susigraudino ir išlipęs iš automobilio apkabino pareigūną.
Apsikabinimas nebuvo toks, kaip du nepažįstami žmonės tiesiog sveikinasi vienas su kitu.
“Mes stovėjome apsikabinę minutę ar dvi ir abu verkėmė“ – vėliau socialiniame tinkle rašė William.
Kariškis važiavo namo po potrauminio streso sindromo reabilitacijos programos, todėl toks apkabinimas jam buvo labai reikalingas.
“Telaimina Dievas visus kariškius ir jų artimuosius“ – savo įrašą užbaigė William.
