Daugelis žmonių apie benamius atsiliepia neigiamai ir stengiasi nuo jų laikytis kuo atokiau. Tačiau jie taip pat turi jausmus ir svajones.
Ir kartais žmonės, kurie turi mažiausiai, yra pasiryžę atiduoti viską. 24-erių Caroline Santana tai patyrė savo kailiu.
Mergina gyvena San Paulo mieste, Brazilijoje.
Vieną vakarą ji ruošėsi važiuoti autobusu namo, tačiau pasikuitusi rankinėje suprato, kad dingo jos autobuso bilietas. Caroline taip pat neturėjo grynųjų pinigų bilietui.
Kaip tik tuo metu prie jos priėjo vyras. Jis akivaizdžiai buvo benamis ir paprašė merginos pinigų.
“Taigi aš jam atsakiau: ar gali palaukti minutėlę? Pamečiau savo autobuso bilietą“ – Facebooke rašė Caroline Santana.
Tačiau mergina nesitikėjo sulaukti tokio vyro atsakymo…
“Kiek tau reikia ant bilieto?“ – paklausė benamis. “Aš turiu tik 4 realus (~0,7 euro), bet galiu tau juos atiduoti“.
Caroline labai nustebino šis pasiūlymas, tačiau ji atsisakė vyro pinigų.
“Ar tu tuo tikra? Aš galiu tau duoti šiuos pinigus. Nenoriu, kad eitum pėsčiomis. Aš galiu tau padėti“ – sakė jis.
Tada mergina dar kartą pažvelgė į savo rankinę ir rado bilietą.
Ji padėkojo benamiui už jo gerumą ir pradėjo eiti link autobusų stotelės.
Bet po kelių sekundžių mergina atsisuko atgal. Ji norėjo nufotografuoti benamį vyrą ir pasidalinti jo nuotrauka Facebooke, kad visi pamatytų, kokią didelę širdį turis šis vyras.
“Parašyk, kad mano vardas Cezaris. Toks mano vardas!“ – pasakė jis.
Caroline savo rankinėje rado 2 Brazilijos realus ir atidavė juos vyrui.
Mergina aprašė savo susitikimą su benamiu vyru Facebooke, o ši istorija susilaukė daugiau nei 500 tūkst. teigiamų atsiliepimų.
“Ar tai buvo paprastas gestas? TAIP! Tačiau jis yra pamokantis. Šis ponas, kuris turi tiek mažai, buvo pasiruošęs atiduoti viską man, kad tik nereikėtų eiti namo pėsčiomis. Esu įsitikinusi, kad daugelis žmonių jį smerkia dėl jo išvaizdos. Kiti galbūt jį vadina vagimi. Tačiau šis vyras turi milžinišką širdį.
Ši istorija yra nuolankumo, išminties ir meilės pamoka! Niekada nevertinkite žmonių pagal jų išvaizdą…“.
